2017 m. rugsėjo 25 d., pirmadienis

Not for everybody


It's golden day,
In my opinion,
And fragile mind
Is stronger now.

I hope you find,
All, what is hidden,
From stranger's eyes,
In secret place.

2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis

Девственное сознание

Низкопоклонное уродство
Расплылось в мерзкой тишине
И убаюканные мысли
Пришли в сознание из вне

Не что, не где и бесподобно
В моих некрашеных ногтях
Отняли то, отняли это
Песок от злости на зубах

Мурлычет тихо здравый голос
А злость зверея бьёт в набат
И опороченное тело
В конвульсиях трясёт опять

Какие страшные виденья
Нас посещают иногда
И слов обидных угрызения
Терзают девственных ребят.

Всемирная помойка


Низкопробная мыслишка,
В замутнённой голове,
Целый день жужжит как муха,
Ищет выходы себе.

То язык она шевелит,
То бумагу теребит,
Или тупо по клавишам,
В НЕТ заслать себя велит.

Языком трепать накладно,
На бумагу денег нет,
Шлём тебя мы на помойку,
Во всемирный интернет.

2017 m. rugsėjo 7 d., ketvirtadienis

Šios motinos kraujas ant jūsų rankų!!!


  Baisi tragedija Šilalėje. Jauna moteris, mama, neištvėrusi policinės valstybės savivalės, kai iš jos buvo atimta mažoji dukrytė, nusižudė.

  Aš numanau koks siaubingas, beviltiškumo ir tuštybės jausmas, kai iš tavęs atima vaiką! Jauna mama puikiai matė, kad Lietuvoje teisingumo nėra ir surasti jo neįmanoma. Nei teismuose, nei pas valdžios atstovus. Manau ji (kaip ir visa Lietuva) baisėjosi iš nevilties, kad net Prezidentė, vietoj to, kad pasidomėti, kodėl viltį praradę žmonės badauja po jos langais, siunčia "hunveibinų" brigadas juos niekinti ir šmeižti.

  Man tiesiog įdomu, nejaugi "žurnalistinės šliundros", už įvairių fondų pinigus įsukusios visuomenės įsteriją "dėl skriaudžiamų vaikų", nesuvokė ką jie daro? Nejaugi Seimo nariai, leidę šiam siaubingam įstatymui, sudrąskyti Lietuvos šeimų gyvenimus, nežinojo kam jis taip brutualiai stumiamas? Nejaugi Šakalienė su Kukuraičiu tikisi jog jų šeimas, šis bedvasis "įstatymo raidės" monstras, nepalies?

  Prieš kelias savaites mano sesuo, gyvenanti daugiabutyje Vilniuje, pasakojo istoriją. Jos kaiminystėje gyvena vieniša mama, auginati kūdikį. Tai naturalu jog vaikas naktimis retkarčiais verkia. Tai pilvuka suka, tai negali pakakot ar pan. Pats aš auginu keturis vaikus ir puikiai žinau tą virtuvę. Man ne kartą tekdavo keisti nuvargusią žmoną naktimis prie lovelės. Taip atsitiko, jog šios merginos kaiminystėje, už sienos, gyvena sena bergždžia ragana. Niekada neturėjusi vaikų, ji pradėjo naglai grąsinti šiai merginai, jog jeigu ji neužkimš savo "benkarto", tai ji pasiskųs vaikų teisėms ir vaikutis bus atimtas. Visa perbalusi iš baimės, mergina atbėgo pas mano seserį klausti ką daryti. Kadangi mes esame vienos šeimos atžalos ir negalim ramiai žiūrėti kai yra skriaudžiami silpnesni, sesuo tiesiog nuėjo pas seną kerėplą ir ramiai perspėjo. Jeigu "neduok Dieve" su šia mergina ir jos vaiku kas nors nutiks, tau šitame name gyvenimo tikrai ne bus. Moterėlė suprato perspėjimą ir atsiprašė merginos, pasakė, kad tiesiog pasikarščiavo.

  Ar suvokiate šio siaubingo įstatymo veikimo tendencijas? Tai mūsų šeimų naikinimo įrankis ir nieko daugiau. Nesvarbu tu paprastas pilietis, tarnautojas, statutinis pareigūnas, politikas ar teisėjas. Šis įstatymas, kaip Damoklo kardas, kabo viš visų mūsų ir tik plonas likimo siūlas jį laiko. Šiandien tau gerai? Ar esi įsitikinęs jog rytoj nepasikeis tavo gyvenimo padėtis. Pokšt ir kardas jau krenta.

    Įstorija kartojasi.  Aleksandas Solženycinas rašė:

  "Mes visi buvome lyg apakinti. Kai ateidavo NKVDešnikai pas kaimynus mes save raminome, "Na pas mus gi neatėjo",  "Turbūt buvo dėl ko juos sulaikyti, šiaip sau juk nesulaiko", "Tai valstybinės institucijos, jie viską išsiaiškins, teisingumas vis vieną nugalės". Buvome labai naivūs. O jei mes visi gintumėmės? Atėjo tokie NKVDEšnikai pas tavo kaimynus, pasiėmėme kirvius, šautuvus, kas ką turi ir sukapojome šiukšles. Aišku žūtume daugelis, bet tikrai tokio iškrypimo nebebūtų nes jie bijotu ir pas kitus taip laisvai nevaikščiotų.

   Štai ir dabar buvusių "komsomolcų", NKVDEšnikų ir gulaginės nomenklatūros atžalėlių valdomoje Lietuvoje daugelis save ramina, "Na juk pas mane neatėjo, mano vaikelio neatėmė. Turbūt buvo laaaabai svarbi priežastis, jei naujieji NKVDEšnikai šitaip elgiasi".

2017 m. rugsėjo 1 d., penktadienis

Ar žinojote, kad Vokietijos pareigūnai oficialiai nebepripažįsta Lietuvos (kartu su Latvija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija ir Kroatija) Europos sąjungos nare?




  Šių metų Rugpjūčio mėn. 10 dieną aš su šeima keliavau į Jungtinę Karalystę nuosavu automobiliu. Važiuojant tranzitu per Vokietijos teritoriją, mus pradėjo stabdyti muitinės pareigūnai. Esu įstatymui paklusnus pilietis, todėl nieko piktą neįtardamas nusekiau paskui juos į laikiną Muitinės patikrinimo aikštelę, įrengtą prie autostrados stovėjimo aikštelėje. Pareigūnai iš pat pradžių elgėsi mandagiai, nes mano automobilis yra registruotas Jungtinėje Karalystėje, bet kai tik jie pamatė, jog mes esame Lietuvos piliečiai, elgesys pasikeitė kardinaliai. Pradėjo grubiai klausinėti ar turime kokių nors neleistinų daiktų: ginklų, narkotikų, alkoholio, pinigų ir cigarečių. Tuojau pat priėjo kažkokie pareigūnai guminėmis pirštinėmis su ginklais. Mano žmona ir keturi vaikai buvo tiesiog šokiruoti ir išgąsdinti šio pasikeitusio elgesio, jie nesuprato kas čia darosi, nes pradžioje kalbėję angliškai, po Lietuviškų pasų pateikimo, jie pradėjo kalbėti tik vokiečių kalba. Aš atsakiau pareigūnams, kad jokių neleistinų daiktų nevežu, bet turiu 10 blokų lietuviškų cigarečių su EU valstybės banderolėmis ir EU sumokėto mokesčio kvitu. Jie pareikalavo jas parodyti. Aš išėmiau maišelį su cigaretėm ir taip pat pirkimo kvitą. Po to jie pareikalavo atidaryti visas automobilio duris ir bagažinę apžiūrai. Aš atidariau ir buvau vėl šokiruotas, nes jie be jokių ceremonijų pradėjo automobilio kratą. Aš paklausiau kas darosi, paprašiau jų prisistatyti ir pasakiau savo vyresniam sūnui ir žmonai pradėti filmuoti šį barbarišką elgesį. Kai mano sūnus pradėjo filmuoti, jų elgesys šiek tiek pasikeitė, bet tuojau pat atbėgo kažkoks vyresnysis pareigūnas ir pareikalavo nutraukti filmavimą ir ištrinti tai kas nufilmuota. Aš atsakiau angliškai, kad jų elgesys yra pasibaisėtinas ir visiškai nepanašus į civilizuotos valstybės pareigūnų elgesį. Aš jį vertinu, kaip savo teisių pažeidimą, todėl filmavimo mes nenutrauksim. Numykęs kažką apie muitinės teritoriją ir draudimą joje filmuoti, bet gavęs iš manęs atsakymą, jog čia vieša erdvė ir autostrados stovėjimo aikštelė, šis pareigūnas retiravosi. Nieko neradę automobilyje. Pareigūnai paėmė maišelį su cigaretėmis atskaičiavo tris blokus, numetė prie mano mašinos ir pasakė, kad tiek aš galiu vežtis. Nesupratau kas čia darosi, nes prieš tai aš kalbėjau su Anglijos muitininkais ir jų klausiau, kiek aš galiu atsivežti europinių cigarečių į Angliją. Man buvo atsakyta, jog ne daugiau 5 blokų asmeniui. Aš vėl paklausiau ką jie daro. Į tai gavau atsakymą, kad kadangi tai cigaretės iš Lietuvos jų galima vežtis tik 1,5 bloko asmeniui. Jei tai būtų iš Lenkijos tada nebūtų jokių problemų. Šis jų atsakymas dar labiau mane nustebino. Aš jiems priminiau, kad Lietuva taip pat Europos Sąjungos narė. Į tai vyresnysis pareigūnas grubiai atsakė, kad tai ne jo reikalas jis tik vykdo įstatymą. Pagal šį įstatymą cigarečių iš Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos ir Rumūnijos vežti į Vokietiją negalima, todėl galiu pasiimti savo tris blokus cigarečių ir važiuoti kur tinkamas. Buvau apstulbęs, todėl pareikalavau pateikti šio įstatymo nuorašą ir viską įforminti oficialiai. Taip pat pareikalavau vertėjo. Po trijų valandų laukimo atvyko "vertėja" (pradžioje aš galvojau, jog ji oficiali pareigūnė, bet taip ne buvo). Vertėja buvo ne lietuvių, bet anglų kalbos. Susitaikęs su ta mintimi, jog Lietuvos piliečiai šiems pareigūnams tėra antrarūšiai žmonės, aš sutikau, jog vertėja verstų man į anglų kalbą, kokiais teisiniais pagrindais veikia šie pareigūnai. Buvau nustebintas, pasirodo tikrai yra toks oficialus Vokietijos muitinės vidaus normatyvinis aktas, nustatantis diskriminacines sąlygas piliečiams ir prekėms iš Lietuvos, Latvijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos ir Rumūnijos palyginus su kitomis Europos Bendrijos narėmis. Po to vokietijos pareigūnai dar kartą mane nustebino. Per vertėja man buvo pasakyta, jog aš galiu pasiimti visas savo cigaretes, jei sumokėsiu už jas mokestį. Tada aš paklausiau jų posto viršininko, ar jis reikalauja sumokėti mokestį už prekes, kurios jau buvo apmokestintos EU? Jis pasimetė ir atsaklė, kad jis nereikalauja dar kartą sumokėti mokestį už EU prekes, o tik už prekes iš Lietuvos. Aš jam vėl priminiau, kad Lietuva yra EU narė. Jis pasiuto ir pradėjo sakyti, jog Lietuva nėra Europos Sąjungoje ir išviso čia Vokietija ir jie turi savo tvarką. Aš su juo nebesiginčyjau, tik dar kartą per vertėją oficialiai deklaravau, jog aš vykstu tranzitu per Vokietiją ir joje nesirengiu šių prekių naudoti. Aš jo vėl paklausiau ar tai yra TRANZITO mokestis. Jei TRANZITO tuomet kiek kartų Europos Bendrijoje aš turėčiau mokėti tų tranzito mokesčių? Nes man toliau reikia dar vykti per Nyderlandus, Belgiją ir Prancūziją. Ar Vokietijoje sumokėtas TRANZITO mokestis galios tose šalyse ar ne? Pareigūnas pastebimai sutriko, nubėgo kažkur skambinti, vėliau grįžęs pasakė, kad jie blogai apžiūrėjo mašiną ir pareikalavo dar kartą ją pateikti apžiūrai. Aš išlaipinau verkiančią mažąją dukrytę, kuriai tik penki metai, taip pat nuraminau vyresnius savo vaikus, nes jie paklausė ar vokiečiai neuždarys mūsų į Osvencimą (neseniai žiūrėjo dokumentinį filmą apie Vokiečių pareigūnų žiaurumus) ir pateikiau automobilį pakartotinai apžiūrai. Beje, pažymėtina, jog visą šį laiką automobilį saugojo ginkuoti pareigūnai. Visą valandą vokiečiai kratė mūsų daiktus, visus vaikų rūbelius ir žaislus,  žmonos asmeninę tašelę, atidarė net jos higieninių paketų dėžutę ir apžiūrėjo kiekvieną įklotą. Su pasibjaurėjimu filmavome ir stebėjome šią, antrajį pasaulinį karą primenančią, sceną. Per vertėją paklausiau pareigūnų ar jie mus taip pat privers ir nusirengti? Ačiū Dievui, gavau neigiamą atsakymą. Kadangi visas šis veiksmas vyko viešoje erdvėje, autostrados stovėjimo aikštelėje, "nusikaltėlių" automobilio kratymo susirinko žiūrėti didelė minia žmonių. Aš, mano žmona ir vaikai stovėjome ir raudonavome iš gėdos.

  Nieko nesuradę, pareigūnai vėl grįžo prie protokolo formininmo. Aš dar kartą paklausiau apie TRANZITO mokestį ir ar šis mokestis galios Nyderlanduose, Belgijoje ir Prancūzijoje. Pareigūnai neatsakinėjo į klausimus, tik pateikė pasiraštyti kažkokius dokumentus. Aš paprašiau vertėjos išversti. Kuomet ji išvertė, aš paprašiau jos pasirašyti, jog ji išvertė teisingai. Čia vėl nustebino vokiečių pareigūnų viršininkas, jis pasakė, kad niekas nieko nepasirašinės, o jei aš nepasirašysiu, tuomet visus popierius jie atsiųs man paštu. Norėdamas gauti bent kokį nors šio siaubingo elgesio patvirtinimo dokumentą, aš pasirašiau su prierašu jog vertėjo ne buvo. O kadangi pareigūnas man negarantavo jog sumokėtas mokestis galios kitose EU valstybėse ir man vėl gali tekti mokėti, aš palikau cigaretes ir paprašiau atsiųsti oficialų dokumentą, pagal kurį man reikėtų sumokėti mokesčius.

  Prieš kelias dienas gavau iš Vokietijos laišką su reikalavimu sumokėti mokesčius už cigaretes, tuo pagrindu kreipiausi Vokietijos ambasadą, taip pat į mūsų Užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos europarlamentarus, prašydamas išaiškinti man, kaip Europos Bendrijos šalies piliečiui ar Vokietijos pareigūnai elgėsi tinkamai, ar šis jų paskaičiuotas mokestis yra teisėtas, nes aš jau vieną kartą esu sumokėjęs visus Europos Sąjungos mokesčius už šias prekes?

  Jei šis mokestis yra už prekių tranzitą per Vokietiją, tuomet ar jis galios taip pat Nyderlanduose, Belgijoje ir Prancūzijoje ar tų šalių pareigūnai taip pat turi teisę mane dar kartą apmokestinti. Jei vis dėl to šis TRANZITO mokestis yra teisėtas, tuomet prašyčiau informuoti, nuo kada nustojo galioti pagrindinis Europos Sąjungos laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principas?


  Kadangi nei vienas pareigūnas neprisitatė (įskaitant ir vertėją), nors aš ne kartą reikalavau, aš nutariau paviešinti protokolo numerį K1/365/2017 ir protokole nurodytą muitinės adresą: Hauptzollamt Magdeburg, Ihlenburger Str. 4, 39126, Magdeburg. el. pastas: poststelle.hza-magdeburg@zoll.bund.de. Įvykio data 10.08.2017.

p.s. Jei manote, jog tai yra vienetinis atvejis, turiu Jus nuliūdinti. Po šio akibrokšto pradėjau domėtis pas kitus Lietuvos piliečius, kurie buvo susidūrę su Vokietijos pareigūnais. Pasakojimai mane pribloškė. Pasirodo Lietuviškas pasas yra kaip signalas patyčioms.
  Vienas keleivinio "mikriuko"  vairuotojas pasakojo, jog Vokiečių muitininkai nubaudė jį už kažkokį pažeidimą, 600-tų eurų bauda. Jis tuojau pat vietoje susimokėjo, gavo kvituką ir ramus išvažiavo. Po metų jį sustabdė kiti muitininkai ir patikrinę duomenų bazėje pranešė, jog jis skolingas baudą. Jis atsakė jog susimokėjo. Pareigūnai pareikalavo kvito. Vairuotojas vėl atsakė, kad praėjo jau metai ir natūralu, kad kvito jis ne turi. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie apieškojo vairuotoją,` rado piniginę su 1000 eurų, atskaičiavo iš ten 600 eurų ir numetę jam, kaip šuniui, piniginę, išrašė kvituką apie sumokėtą baudą. Kitas kelyje sustabdytas "mikriuko" vairuotojas pasakojo, jog ne kartą buvo atsitikimas kai tikrinant tašes, neatsidarė užtrauktukas. Vokiečių muitininkai be ceremonijų, peiliu, prapjaudavo tašės šoną ir iškratydavo daiktus. Ir tai tik kelios istorijos kurias man papasakojo.

 Nemanau, kad šioje situacijoje "tyla yra gera byla". Jei nebus jokio atoveiksmio, kiekvienas Lietuvos pilietis tampa potencialiu objektu patyčioms.


p.s. p.s.s.

Čia yra nuoroda į tai kokius kiekius turi teisę vežti Europos sąjungos šalies pilietis, bendrijos viduje be jokių problemų: http://europa.eu/youreurope/citizens/travel/carry/alcohol-tobacco-cash/index_lt.htm
Atkreipkite dėmesį į tai jog viršijus šią normą, yra tik dvi sąlygos pareigūnams prieš imantis administracinių veiksmų:

  Jei vežatės didesnį tabako gaminių arba alkoholio kiekį nei automatiškai leidžiama įsivežti asmeninėms reikmėms, jūsų gali paprašyti:

  • įrodyti, kad jie skirti asmeninėms reikmėms,
  • pateikti pirkimo įrodymą (kvitą arba sąskaitą-faktūrą).
Kvitą aš pateikiau, taip pat oficialiai deklaravau per vertėją jog vykstu tranzitu ir prekes naudosiu Anglijoje savo reikmėms.



2017 m. rugpjūčio 19 d., šeštadienis

budynė


vilku širdis mėnulin staugia
nėr kur to skausmo paskandint
žmogus iškęsti viska gali
jei bus su kuo pasidalint

tu palaikyk ji už parankės
ir gražų žodį pasakyk
tiek žmogui tam tik ir te reikia
surast kam skausmą išsakyt

te vėtros blaškosi padangėm
ir krušos daužo pasėlius
mes būsim čia kur esam gimę
ir palaikysime savus

2017 m. rugpjūčio 5 d., šeštadienis

Элитарная древесина, басня


Какой великий дуб,
Царь леса и лугов,
Ни ветру, ни пурге, ни буре,
Не поломать его.

В его тени и на ветвях,
Тьма птиц и разного зверя,
И сам он однороден,
От корня до вершины.

Ну вот пришла пора,
И к дубу бабочки слетелись.
Как радуга красивы и нежны.
Обрадовались ветви что на них,
Танцуют бабочки в экстазе:

"Взгляните ствол и корни,
Что за небесная краса
Теперь у нас в друзьях.

Вершина мы, и лишь поэтому,
Они избрали нас для своих танцев!
Какая честь, ведь мы элита дуба великана,
Мы господа, а ствол и корни
То лишь придаток, к нам Ветвям!


А бабочки танцуют и перлы на листву кладут,
И ветви гордо шелестят:
Нашу листву коронами покрыли,
Мы господа, которым честь воздали
Наши небесные друзья.
А вы, и ствол, и корни,
Смердящее мужло, не ровня с нами."

Поднялся ветер, бабочек он сдул,
А перлы червячков родили,
И стали ветви опекать червей,
Ведь то небесных бабочек плоды.
Таких друзей, какими ветви жаждут быть.

И чудо, вот, небесные плоды,
Ветвям окрас сменили,
И радугой огромный дуб расцвёл.
А до того, лишь зелень без конца,
Продвинутые ветви в скуку загоняла.
Теперь вокруг цвета благоухают,
И ветви радостно воспели:

„Мы к совершенству тяготеем.
А вы внизу, и ствол и корни,
В средневековой тьме сидите до сих пор,
Ну ладно, мы научим вас культуре"

Сказав, они по братски в низ,
Мужланам червячков стрясли.

Теперь уж черви взялись и за ствол,
Его элитной мудростью почтили.

И с каждым днём менялся дуб могучий.
Всё разноцветнней становился он.

„Мы совершенней и красивей,
Лишь корень, всё во тьме и грязи,
Но что нам дело до глупцов в земле?
Пусть зависть их гнобит,
Ведь мы элита“

И вот пришёл тот день,
Когда у егеря закончилось терпение,
Ведь дуб сухой  в лесу заразу разносил,
Пилить он начал дуб огромный
И радостно запели ствол и ветви:

„Ну наконец, избавимся от этих грязных,
Не культурных, не образованных корней.
На новый уровень мы вознесёмся.
А вы и дальше прозябайте в той грязи,
Которая нас больше не волнует."

Тем временем дубовый ствол и ветви
На мелкие дрова рубили.

„Ну вот, какая радость
Свободу наконец вкушаем.
Какая благодать, теперь отдельно каждый,
Элитными частями,
Мы независим друг от друга!
Прогресс, в кладовке тёплой,
Ровными рядами мы лежим,
И наслаждаясь можем петь:

"У нас и мир и безопасность!
Ни беспокоит нас ни ветер ни мороз.

Спасибо бабочки, Ура прогрессу!“

Тем временем с кладовки каждый день,
Охапку дров куда то уносили,
А части дуба что остались,
Дискуссиям элитным предавались,
Всё предвкушая совершенство то
В которое их братья уходили.

Одна красивейшая и больше всех других,
Червивой мудрости принявшая в себя колода,
Последняя осталась в кладовой.

Всех проводила и жила в мечтах,
О том учении бабочками данном.

И вот тот день настал,
Её несут куда то.
И на руках, она полна надежд
О том великом совершенстве,
Что грядёт.

Вот дом, а в доме печка.

"Постойте, это что?! Ведь я такое совершенство, куда меня суёте?!!!

А человек пихнув застрявшую колоду силой, процедил:

 "Лезь в печку ты
                             тупое
                                        бесполезное
                                                             гнильё!!!

п.с.

А корень дуба как? Не интересно вам?

Он новый дал росток.

Но бабочки и вновь, вокруг ростка порхают.