2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Kodėl tu biednas? Nes durnas. O kodėl durnas? Nes labai mokytas.


   Kiekvieno žmogaus gyvenimo pagrindas ir tolesnė savo asmens statyba, yra tai, ko tave išmoko aplinka. Pradžioje tėvai, vėliau draugai, mokykla, univeras, žiniasklaida, socialiniai tinklai t.y. visa tai kas tave supa. Jei žmogus turi bent kiek smegenų (aš čia nekalbu apie selfisnukį feisbuko vienaląstį planktoną), tuomet aiškiai suvokia, kad jokios savo nuomonės jis ne turi. Jis turi tik tai, ką pakrauna į jį aplinka ir pas jį yra tik du pasirinkimai gyvenime. Pirmas, pritarti tam, ko jį moko ir uoliai siekti pasisekimo esamoje sistemoje. Arba antras, prieštarauti ir uoliai griauti nesukuriant nieko naują. Kodėl nieko naują? Nes išgriovęs tai kas buvo pastatyta, tu nieko naują nesukursi, tik pradėsi atstatinėti tą patį, bet jau išdidžiai šiai "naujai" statybai vadovaudamas ir vadindamas tuos pačius (ankščiau nekęstus) reiškinius, kitais vardais. Vardan "naujos" statybos, tu be abejo panaudosi įprastus ginklus: tau prieštaraujančių nuomonių niekinimas, savo priešininkų žlugdymas, protekcionizmas, privilegijos, korupcija (pavadinkime tai lobizmu) viskas tas pats kuo tu kaltinai senąją sistemą. Puikiai tą matome mūsų "nepriklausomos", "lygios tarp lygių", "broliškų tautų šeimoje klestinčios", euro zonoje esančios (kaip ir sovietinis rublis, euras niekuo išskyrus aklu pasitikėjimu neparemtas), Lietuvos Europos Socialistinės Respublikos pavyzdžiu.

   Tai visuotinė bendrabūvio taisyklė. Siekiant tvarkyti bendruomenę visada siekiama to pačio (valdžios ir gerovės), tais pačiais metodais, tik suteikus tam kitokius pavadinimus ir lozungus. Pirmają vestuvių naktį yra tik vienas siektinas rezultatas, o kokiais metodais tai daryti ir kaip visą tą procesą įvardinti, tai visiškai nesvarbu.

  Nieko nauja po saule.

   Šioje "griovimo ir statymo" bakchanalijoje laimi tik tas, kas stebi iš šono ir padeda. Pradžioje padeda griauti, o vėliau padeda statyti. Ši "pagalba" niekada nebūna altruistinė.

  Vienas dalykas jungia visas griovimo iniciatyvas. Griovėjai visada yra tik MOKYTI ir save labai protingais įsivaizduojantys asmenys. Taip pat, vienodas ir šių MOKYTŲ asmenų likimas. Tie kurie išlieka gyvi po griūties, tampa bebalsiais vergais tų, kurie visą tai stebi iš šono ir "padeda" statyti "naują" realybę.

  Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Tai pagrindinis įrankis padaryti tave kvailiu ir įteigti jog tu esi labai protingas. O kvailys, kuris įsivaizduoja jog yra protingas, yra pats lengviausias grobis paverčiant jį amžinu skolininku ir kaip pasekmė - vergu. Apsižvalgyk, kiek dabar esi skolingas? Net jei asmeniškai nesiskolinai, tavo vardu vis viena pasikolino MOKYTI "profesionalai". Tavo ir tavo vaikų skola auga kas dieną. Nes MOKYTOS blondinės nėra išmokytos, iš kur daugiau gauti pajamų. O kada skola pasieks kritinę ribą, tuomet vėl reikės MOKYTŲ protingų altruistų, kurie sugriaus šią "supuvusią sistemą" ir entuziastingai pradės statyti naują. Juos "labai mokytus ir protingus" dabar pusalkanius laiko rezerve, kai ateis laikas jiems suteiks ir pinigus ir informacinį foną, tam, kad jie pradėtų griauti..

Kodėl durnas? Nes biednas. O kodėl biednas? Nes esi SVETIMŲ mokomas.

2017 m. lapkričio 15 d., trečiadienis

Skvernelis neteisus. Lietuva ne policinė valstybė, tai "vertuchajų" valdomas lageris.



 
   Šiandien perskaičiau straipsnį jog Lietuvoje vis mažėja norinčių kurti verslą. Natūralu. Reikia buti visiškai atšalusiomis smegenimis tam, kad verslą daryti lageryje, kuriame prižiūrėtojai "vertuchajai"  turi neribotą valdžią tave sunaikinti. Kiekvienas mulkis su pažymėjimu, vien dėl savo inorio, gali tavo viso gyvenimo verslą paversti griūvėsiais.

   Tokioje sistemoje augantis protingas jaunimas siekia pabėgti iš lagerio, o kvailas ir ivairiais protiniais negalavimais sergantis - užimti kuo aukštesnę poziciją "vertuchajų" hierarchijoje.

   Mane ir mano šeimą priglaudusioje Anglijoje, jei ateina verslo patikrinimas (tai labai nedažnas atvejis, daugelis verslininkų per visą gyvenimą nėra matę nei vieno patikrinimo), jis vykdo tyrima (labai ilgai ir nuobodžiai) viskas labai delikačiai, kas kartą atsiklausiama ir tikrintojų atvykimai iš anksto planuojami ir derinami, kad netrugdyti verslo. Tuomet, jei tikrintojas nusprendžia, kad yra LABAI AIŠKŪS ĮRODYMAI, jog verslas padarė kokį nors pažeidimą, pradžioje surašo reikalavimus ištaisyti pažeidimus. Tik tuo atveju, jei pažeidėjas piktybiškai nevykdo nurodymų, tikrintojas perduoda byla teismui ir tik teismas sprendžia del baudos, ar kokiu nors ribojimu.

   Tuo tarpu "Gulago profesionalų" administruojamame lageryje, jei koks mulkis is "sodros", VMI ar "vertuchajų" "šestiorkių"/anstolių kontorų nusprendė tau pinigus areštuoti, uždėti baudą ar sustabdyti veiklą ir oplia, gali paskiau kelis metus teistis, kol tavo verslas visai numirs. Net tuomet, jei teismas pagaliau nuspręs, jog tu teisus, "vertuchajų" "šestiorkė" net neatsiprašys ir tuo labiau niekas neatlygins žalos.

  Prieš tris dienas nuvariau savo mašiną į kaiminystėje esantį lietuvio autoservisą. Kol darbuotojas tvarkė mašiną, mes su savininku bendravome gukšnodami kavą. Verslininkas prasitarė, jog su šeima nori grįžti į Lietuvą, ilgesys daro savo. Jo žodžiais, jis įgavo patirties, turi pakankamai pinigų, todėl nusipirks namą ir atidarys verslą Lietuvoje. Aš tiesiog pirštu parodžiau jam į jo serviso kampe stovintį, tepalais kūrenamą, centrinio šildymo katilą. Jis paklausė, ką aš tuo noriu pasakyti. O tai, kad Lietuvoje, jei tavo servise tikrintojai surastų tokią krosnelę, gautum apvalią baudą, ne tik už krosnelę, bet ir už nelicenzijuotą veiklą atliekų utilizavime. Nesvarbu, jog tokie katilai net nedūmina ir jų poveikis aplinkai yra mažesnis nei seno dyzelinio automobilio variklio išmetamų dujų. Svarbu, kad tikrintojams būtų pagrindas tave terorizuoti. Ant jo stalo stovinčiame kompiuteryje atidariau straipsnį "Aplinkosaugininkai vykdo reidus pagal planą "garažiukas". Dar paklausiau, ar Angliška VMĮ, SODRA, aplikosaugininkai, higienosaugininkai, "teisingo plaukų ant subinės augimo" specialistai tave nors kartą per dešimt metų tikrino? Ne. Ar dabar tu turi mokėti mokesčius valstybei jei nieko neuždirbi? Ne. Ar PSD (privalomas sveikatos draudimas) tau bus užkrautas, jei tu sustabdysi savo verslą ir nutarsi keliems mėnesiams išvykti pailsėti kur nors? Ne. Ar turėjai lankyti kokius nors privalomus mokamus kursus prieš pradedant vadovauti savo įmonei? Ne. O licenziją ardomiems (utilizuojamiems) tavo galiniame kieme automobiliams ar turi? Ne, jų čia nereikia. Ar tau gręsia baudžiamoji atsakomybė jeigu suklysi vykdydamas savo įmonės buchalterinę apskaitą? Ne. Ar Bankas čia Anglijoje ima mokestį vien už tai, kad tu turi sąskaitą, pervedi pinigus, išėmi ir įneši grynuosius į sąskaitą arba paprašai išrašo? Ne, Anglijoje visa tai nemokamai. Ar tu, vaikų mokykloje, moki už kokias nors pratybas, klasių remontus, tušinukus, vaizdinę medžiagą ir pan.? Ne. Ar tave kada nors čia Anglijoje sustabdė policininkas vien dėl to, kad yra "reidas" arba jam tai norisi? Ne, per visus dešimt metų nei karto nestabdė. Pagaliau ar tu esi tikras, kad nusipirkęs namą Lietuvoje, po kelių metų nebūsi išmestas į gatvę, o tavo namas nugriautas, nes kokiam nors "vertuchjui" pasirodys jog tai "neteisėta statyba", nėra kokio nors "specialisto" parašo? Galėsi tada teistis iki pamėlynavimo dėl žalos atlyginimo, o kai priteis, vis vieną "vertuchajai" išmokės tą žalą iš tavo ir iš kitų lagerio kalinių surenkamų mokesčių. Jei viso to pasiilgai, tuomet pirmyn į išsvajotąją tėvynę.

   Tikiuosi jis nepadarys klaidos.

p.s.  Kartą pas seną ūkininką atėjo aplinkosaugininkas patikrinti ūkio. Parodė pažymėjimą ir informavo, jog jis turi teisę tikrinti viską. Ūkininkas atsakė, kad jis gali vaikščioti kur tik nori, bet į už namo esantį aptvertą lauką jam eiti negalima. Aplinkosaugininkas dar kartą išėmė pažymėjimą ir arogantiškai atkišęs ukininkui prie veido iškošė: "Šitas pažymėjimas man suteikia teisę būti kur tik aš noriu". Ūkininkas tik gūžtelėjo pečiais ir nuėjo dirbti savo darbų. Be abejo, aplinkosaugininkas iškarto nuėjo ten, kur jam draudė ūkininkas. Po kelių minučių pasigirdo riksmas. Ūkininkas priėjo prie tvoros ir pamatė, kaip aplinkosaugininkas klykia ir skuodžia per lauką nuo įsiutusio buliaus. Ūkininkas pradėjo šaukti aplinkosaugininkui: "Gerbiamasis, kur tavo pažymėjimas?! Tu jam savo pažymėjimą parodyk, pažymėjimą!

Parašęs šį tekstą prisiminiau savo seną eiliuką, kuris gimė prieš emigruojant iš Lietuvos:

Lietuvos puons

Nusiperdęs, pasiražės
Ima lovoj mergą gražią

Iš medžioklės, po baltos
Raugas sklinda iš burnos.

Snukis raukšlėm suraitytas
SnArgliu nagas nudažytas.

Letenom apglėbęs paną
Riaugėdamas garsiai stena,
Ponas naujas Lietuvos,
Ruošias darbui vardan tos.

Agronomas, kolūkietis
Konservatorius darbietis
Ir socdemas ir valstietis,
Jis yra dabar visur,
Ir be jo jau niekada,
Nepraeis čia niekas, ne.
Be jo parašo ir blato
Niekas nieko čia nestato.

Viskas yra dabar jų,
Komisarų modernių.
Teismas, seimas ir ponia
Ta kuri jau KITOKIA.
Prokūrorai ir teisėjai
Merai ir jų patarėjai.
Ir profsąjungų vadai,
Tai elitas Lietuvos,
Plūdūriuojantis virš jos.

Tokia toj kūdroj tvarka,
Šūdas plauko aukštumoj,
Auksas būna gilumoj,
O per vidurį yra, negyvenama zona.

Koks moralas yra čia:

Kai galvijai valdžioje,
Nėr kas veikti šalyje.
Jei purve nenori būt,
Pasistenk iš ten pasprukt.

2017 m. lapkričio 11 d., šeštadienis

Seksualinių skandalų mada. Imk arfą, valkiokis po miestą, kekše užmiršta!


  Ar tai nauja kuomet vystančios arba netalentingos kekšės, apkaltina padorius vyrus seksualiniu priekabiavimu? Aišku ne. Prisiminkime šventajį Juozapą. Tai buvo Dievo žmogus, kurį broliai Izraelitai pardavė už dvidešimt sidabrinių į vergystę Izmaelitams (arabams), o tie savo ruožtu perpardavė jį į Egiptą. Ten jis tapo vieno Faraono valdininko vergu ir Dievo palaimintas pradėjo valdyti visus šio valdininko namus. Nerami kekšė, valdininko žmona (viena pirmųjų feminiščių), nutarė suvilioti jaunajį gražuolį Juozapą.

     (Pradžios knyga 39,7-20) Juozapas buvo dailiai nuaugęs ir gražus.  Po kiek laiko jo šeimininko žmona užmetė akį į Juozapą ir jam tarė: „Pagulėk su manimi“. Jis atsisakė. „Štai, – jis tarė savo šeimininko žmonai, – man esant čia, mano šeimininkas niekuo nesirūpina namuose. Sudėjo man į rankas visa, ką turi. Šiuose namuose jis nėra viršesnis už mane, nėra nieko, kas nebūtų man pavesta, išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaipgi aš galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“  Nors ji meilinosi Juozapui diena iš dienos, jis nesutiko su ja pagulėti ar su ja bendrauti. Tačiau vieną dieną, jam atėjus į namus atlikti savo darbų, viduje nesant kitų namiškių, ji įsikibo į jo drabužį, sakydama: „Pagulėk su manimi!“ Bet jis ištrūko ir išbėgo laukan, palikdamas savo drabužį jos rankoje. Kai ji pamatė, kad jis, palikęs savo drabužį jos rankoje, išbėgo laukan, susišaukė savo tarnus ir jiems sakė: „Tik pasižiūrėkite! Atvedė pas mus hebrajų mums įžeisti! Jis įsibrovė pas mane su manimi pagulėti, bet aš šaukiau kiek galėdama. Išgirdęs mane klykiant visu balsu, jis paliko savo drabužį prie manęs, atsitraukė ir išbėgo laukan“.  Drabužį ji pasidėjo prie savęs, kol parėjo namo jo šeimininkas. Tuomet ji papasakojo jam tą patį, sakydama: „Tas hebrajus vergas, kurį tu pas mus atvedei, įsibrovė manęs įžeisti, bet kai aš tik pakėliau balsą ir pradėjau šaukti, jis paliko savo drabužį prie manęs ir išbėgo laukan“. Kai jo šeimininkas išgirdo savo žmoną sakant: „Taip ir taip su manimi pasielgė tavo tarnas“ , – jis užsidegė pykčiu. Šeimininkas Juozapą suėmė ir įmetė į kalėjimą, kuriame buvo laikomi karaliaus kaliniai.

  Primenu, vėliau Juozapas tapo antru po faraono žmogumi Egipte. Seksualinis skandalas turėjo tik teigiamą įtaką jo gyvenimui. Jis suprato, su kuo reikia turėti reikalų, o su kuo ne.

  Dabar grįžtam prie nūdienos. Ar įsivaizduojate kokį šansą šių skandalų mada suteikė visokioms neramioms kekšaitėms tapti įžymiomis? Juk užtenka pasakyti jog jis priekabiavo ir viskas. Bandysi teisintis - kaltas kuilys bando išsisukinėti, tylėsi - kaltas bailys, tyli ausis suglaudęs. Svarbu surasti tinkamą, įžymų, talentingą objektą ir vualia, tu nugriebei savo penkias minutes šlovės. Tiesiog stebėkite kokios moterėlės tapo "aukomis". Jų yra tik dvi rūšys.  Pirmos, tai atstumtos ir įžeistos netalentingos pilkosios pelės tokiu būdu bandančios išgarsėti (rašo angliškai, kad ant bangos iššokti į tarptautinius vandenis). O antros, tai senstančios ir pamirštos kekšės, bandančios vėl atkreipti į save dėmesį. Padorios moterys šioje bakchanalijoje nedalyvauja.

  Neko nauja po saule, tuo labiau, kad šiuolaikinė švietimo (beždžionių dresiravimo) sistema tiesiog skatina tokį elgesį. Kartą skaičiau mūsų žymiojo profesoriaus Tomo Venslovos interviu apie tai, kad JAV universiteto profesorių neįmanoma išmesti iš darbo, na nebent (jo žodžiais) tu VIEŠAI išprievartautum studentę ir ne bet kokią, o ji turėtų būtį mažiausiai Klintono dukra (interviu metu Klintonas buvo JAV prezidentas). Vilniaus studentų miesteliai seniai tapo pigiais viešnamiais, kuriuose studentės iš kaimų būtent tokiu būdu siekia karjeros ir užsidirba pragyvenimui, na ir be abejonės pamalonina senus profesorius už gerus pažymius (Kaip manote iš kur šis pasibaisėtinas kekšynas mūsų valstybės tarnyboje?). Inteligentiškų beždžionių tarpe, tai tapo gyvenimo norma. Man ausys raudonuodavo, kai klausiau "inteligentiškų porų" pokalbius, jog kas čia tokio vardan karjeros paišdykauti, juk ne pas vieną nesusitrins, o gerovė vis vieną eina į šeimą. Siaubas. Kvailoms mergaitėms įteigiama jog "žvaigždėtas dangus geriau matomas gulint ant nugaros", kai tik jos puikiai įvaldo šį, karjeros ir asmeninės gerovės siekimo mechanizmą, staiga susiduria su realybe, dar reikia ir šiokio tokio talento siekiamame darbe. Talento nėra, o tavo kekšystės sugebėjimais talentingas vyras nesidomi, na tada įsižeidimas ir viešas skandalas. Bent taip aš jam atkeršysiu.

P.s. Viskas praeis ir susigulės. Kekšės atsidurs ten kur ir turi būti - istorijos šiukšlyne, o šmeižiami talentigi vyrai įgaus pamoka ir toliau dirbs savo darbą, nes  talentas skirtingai nei kekšystė, yra ilgalaikio vartojimo produktas. Abraomas Linkolnas yra pasakęs:
"Mano gyvenimo patirtis man aiškiai parodė, jog žmonės neturintys trūkumų, kaip taisyklė neturi ir jokių privalumų."

2017 m. lapkričio 10 d., penktadienis

Какую водку выбрать?




Пришёл,стою качаюсь,
На выбор озираюсь.
Пятьсот сортов водяры
На полках предо мной.

На этикетках лавры 
И разные составы
И градус, и приправы                                                                 
В реале-всё отстой!

Из ржи или пшеницы,
Фильтрована-ль водица?
Рецепты мировые,
А как откроешь-гной!

Я - Буриданов ослик,
Стою и не решаюсь;
Какую водку выбрать,
А мож пойти домой?

На магазинных полках,
Дерьма теперь до холки,
Но настоящей водки
Не сыщешь со свечой.

А по-сему плевал я
На эти "изобилья",
В сортах говёной водки
Не разбираюсь я.

Поеду лучше к деду,
Где самогон из хлеба,
Который можно смело,
За здравие, поднять.

Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto, kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis, nes kitaip jis tau nepaklus



Karaliaus Dovydo poema


Laimingas, kam nusižengimas atleistas,
kuriam nuodėmė dovanota.
Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu,
kurio dvasioje nėra apgaulės.

Kol aš neišpažinau nuodėmės,
mano kaulai dilo nuo mano nuolatinių dejonių.
Juk dieną ir naktį mane slėgė tavo ranka, –
man jėgos išseko kaip nuo vasaros karščių.
Tada išpažinau tau savo nuodėmę,
nebeslėpiau savo kaltės.
Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, –
ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę.
Užtat prireikus melsis tau
kiekvienas ištikimas žmogus;
nors grėsmingi vandens išsilies, jo nepasieks.
Tu esi mano pastogė, –
ištrauki mane iš vargo,
apsupi džiugiais išganymo šūkavimais.

VIEŠPATS sako: „Mokysiu tave
ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti;
tau patarsiu, lydėdamas tave akimis.
Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto,
kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis,
nes kitaip jis tau nepaklus“.
Nedorėlis turės daug kentėti,
bet tą, kuris VIEŠPAČIU pasitiki,
lydės ištikima meilė.
Būkite linksmi VIEŠPATYJE
ir džiūgaukite, teisieji,
šūkaukite iš džiaugsmo,
visi doros širdies žmonės!

2017 m. spalio 28 d., šeštadienis

Europos sąjungos "kiekybinio suminkštinimo" programa

  Kas mėnesį EU bankininkai nupaišo po 80 milijardų netikrų pinigų už kuruos perka kvailus aborigenus, tikinčius jog spalvoti stiklo karoliukai yra vertybė. Visa ši afera vadinama "kiekybinio suminkštinimo" programa.

  Nieko nauja po saule, visa tai buvo ir kuriantis pirmajam "SOJŪZUI".