2013 m. gruodžio 26 d., ketvirtadienis

Genialiausi šedevrai gimsta neplanuojant.


  Turbūt dabar pasaulyje nėra daug žmonių kurie nebuvo nors kartą girdėję žymiausią Kalėdinę giesmę „Tyli naktis, Šventa naktis“. Ji dabar giedama beveik visame pasaulyje skirtingomis kalbomis. Bet tikrai nedaugelis žino šios giesmės atsiradimo istoriją.
  Tai Vokiška giesmė, kurios natos ir žodžiai pirmą kartą viešai išleisti Berlyne ir Drezdene 1831 metais. Leidinyje buvo nurodyta, kad „Teksto ir muzikos autoriai nežinomi“. 1853 metais Prūsijos Karalius Fridrichas Vilgelmas IV pirmą kartą išgirdo šią giesmę ir jam ji labai patiko, todėl jis iškvietė dvaro koncertmeisterį ir įsakė surasti autorių.
  Tiktai 1854 metais šį karaliaus įsakymą atsitiktinai pavyko įvykdyti. Zalzburgo miesto choro direktorius, Prūsijos karaliaus dvaro koncertmeisterio draugas, susipyko su jaunuoliu dainavusiu chore. Direktorius apkaltino jaunuolį, kad tas neteisingai dainuoja, o jaunuolis atsikirsdamas pareiškė: „Mes namie šia dainą visada dainuojame būtent taip. Mano tėvas geriau žino kaip teisingai dainuoti, nes būtent jis ir sukūrė šią dainą“.
  Išgirdęs šią stulbinančia naujieną, direktorius nedelsiant nuvyko Halleino miestelį kuriame gyveno Guberių šeima ir įsitikino, kad šio miestelio vargonininkas ir dirigentas 67 metų Francas Haveris Gruberis tikrai yra šio kūrinio autorius. Francas Haveris Gruberis nurodė, kad muzika parašė jis, o tekstą sukūrė jo draugas, dvasininkas Jozefas Moras. Įvykiai klostėsi taip: 1818 metais, Gruodžio 23 dieną, Šv. Oberndorfo (prie Zalsburgo) miestelio, Mikalojaus bažnyčios vikaro padėjėjas Jozefas Moras pastebėjo, kad pelės pragraužė vargonus. Ką daryti? Juk Kalėdinės mišios negali likti be muzikos. Morui toptelėjo išganinga mintis, reikalinga iškilminga daina, choralas. Todėl jis ant greitųjų surašė kelis ketureilius ir nudūmė pas savo draugą, Gruberį.
  Po ilgų įkalbinėjimų, Gruberis sutiko ir ekspromtu parašė melodiją šiems ketureiliams.

  Būtent taip 1818 metų, Gruodžio mėnesio 24 dieną, pirmą karta Švento Mykalojaus bažnyčioje suskambo „Tyli naktis, Šventa naktis“ ir iš ten pradėjo savo šlovingą kelionę po visą pasaulį. 

2013 m. gruodžio 25 d., trečiadienis

Žmogus laimėjęs Šaltąjį Karą. Ginant kokias vertybes lydi sėkmė?



   Legendinė JAV Prezidento Ronaldo Reigano kalba pasakyta Nacionalinėje Evangelikų asociacijoje, 1983 metų kovo 8 diena. 

   Būtent šioje kalboje pirma kartą buvo įvesta sąvoka “Blogio imperija”. Jei ši kalba būtų pasakyta šiuolaikinėje, NEOkomisarų valdomoje Europos Sąjungoje, Ronaldas Reiganas būtų paniekinamai priskirtas prie marginalų, kurie nesuvokia “tikrų vakarietiškų vertybių”:

  




 Ilgai ieškojau internete visos kalbos vertimo į Lietuvių kalbą, bet radau tik visokių neokomjaunuolių (tokių kaip pseudokonservatorius Adomėnas) naudojamas, iš konteksto išplėštas citatas, pagrindžiant savo neokomunistines, antibendruomeniškas ir atvirai išdavikiškas vertybes. Todėl teko versti pačiam, atsiprašau už galimus kalbos netikslumus:

 Gerbiami dvasininkai, senatoriau Hokinsai, Floridos delegacijos nariai ir visi kiti susirinkusieji, leiskite išreikšti jums savo jausmus, kurie pripildė mane dėl jūsų nuoširdaus priėmimo. Šiandien aš esu laimingas būti čia.

  Norėčiau pareikšti Jums savo ypatingą dėkingumą už jūsų maldas, mes su Nence visa laiką jas jaučiame. Patikėkite, jos daug mums reiškia.

  Aš džiaugiuosi susitikimu su Jumis, nes būtent ant Jūsų laikosi Amerikos Didybė. Tik Jūsų parama ir parama milijonų kitų mūsų tėvynainių, padeda mums pergyventi šį pavojingą šimtmetį.

  Noriu, kad Jūs žinotumėte, kad mano administracijos filosofija yra grindžiama Dievo vertybėmis. Mes matome Amerikos didybę Jumyse, Jūsų šeimose, Bažnyčiose, kaimynystėje ir bendruomenėse. Taipogi aš negaliu nutylėti, kad ši mūsų pozicija priešpastato mus tiems, kas žavisi šiuolaikiniu ateizmu, atsisakydami laiko išbandytų vertybių, kuriomis grindžiama mūsų civilizacija. Nežiūrint į tai, šių žmonių vertybių sistema radikaliai skiriasi nuo tos vertybių sistemos kurios laikosi dauguma amerikiečių. Ateistai skelbia, kad išlaisvina mus nuo prietarų tamsybės, imasi atsakomybės rūpintis „tamsuolių“ valdymu. Retkarčiais jų balsai skamba garsiau nei mūsų, bet tai tikrai nėra daugumos amerikiečių nuomonė !!!

  Leiskite man trumpai išdėstyti savo samprotavimus. Viena mūsų piliečių grupę, kuri suinteresuota neplanuotai gimusių vaikų skaičiaus mažinimu, ikivedybinio amžiaus mergaičių tarpe, įsteigė nacionalinį tinklą klinikų, suteikiančių šioms mergaitėms pagalbą neplanuoto nėštumo atveju. Šios klinikos nutarė suteikti vaikams visiška anonimiškumą ir „pagalbą“ be jų tėvų sutikimo.

  Iki mūsų administracijos atėjimo, keliolika metų federalinė valdžia subsidijavo šias klinikas. Nors Kongresas aiškiai įstatymiškai įpareigojo maksimaliai suteikti tėvams galimybę dalyvauti procese, bet šių klinikų vidaus taisyklės ir nuostatai sudaryti taip, kad tokia „pagalba“ mergaitėms gali būti teikiama ir be tėvų sutikimo arba pranešant jiems jau po to kai viskas atlikta.

  Mano administracija nurodė, kad šios klinikos, gaunančios pinigus iš federalinio biudžeto, privalomai informuotu tėvus apie tai, kad tokia „pagalba“ bus teikiama jų vaikams. Bet po šio nurodymo, vienas iš įtakingiausių nacionalinių dienraščių užsipuolė mus kaltindamas, jog kišamės į privatų vaikų gyvenimą. Pažeidžiame VAIKŲ TEISES. O federalinis teismas neseniai uždraudė taikyti šį mūsų administracijos nurodymą. Aš stebėjau televizines laidas, kuriuose gvildenamos šios problemos, dauguma komentatorių sako jog mes klystame, bet niekas net neužsimena, jog būtent etika yra esminis faktorius sekso klausimuose. Kas iš Žydiškai/Krikščioniškų tradicijų neteisinga? Argi tokie veiksmai (pastaba. Dabar agresyviai diegiamas Juvenalinės justicijos principas dėl  vaikų teisių daryti ką tik nori) nepažeidžia tėvų teisę patarti savo vaikams nedaryti klaidų, kurios gali nulemti visą jų likusį gyvenimą.

  Mūsų administracija norėtų žinoti, ar yra tokie tėvai kurie mano jog toks mano administracijos reikalavimas klinikoms tikrai yra valstybės kišimasis į šeimos vidaus gyvenimą, kaip tai pateikia žiniasklaida? Mes rengiamės toliau kovoti teismuose, nes tėvų teisės ir šeimų teisės yra mūsų didžiausias prioritetas.

  Totali kova prieš tėvų teisę žinoti kas daroma su jų vaikais, tai tik vienas pavyzdys iš daugelio, kuriais agresyviai bandoma pakeisti tradicines vertybes ir netgi anuliuoti Amerikos demokratijos išskirtinumą.

   Laisvė tik tada yra tikra, kai religija yra ryški visuomenėje ir Dieviškos teisinės normos yra aiškiai pripažintos. Kada mūsų valstybės Tėvai-įkūrėjai, įvedė Pirmąją Konstitucinę Pataisą, jie stengėsi apsaugoti bažnyčią nuo valstybės įsikišimo. Jie tikrai niekada ne bandė statyti priešiškumo sienos tarp vyriausybės ir religinio tikėjimo sampratos, tai liudija mūsų istorija ir mūsų valstybė. Nepriklausomybės deklaracijoje Dievas minimas net keturis kartus. „I DIEVĄ MES TIKIME“, tai išgraviruota ant mūsų pastatų, Aukščiausiasis Teismas pradeda savo posėdžius malda, Kongreso nariai pradeda savo posėdžius malda. Aš įsitikinęs, kad Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklų mokiniai turi teisę į tokias pačias privilegijas kaip ir Aukščiausias Teismas bei Kongresas.

 Aš jau nusiunčiau į Kongresą Konstitucijos pataisą, kuri atnaujintu maldas visuomeninėse mokyklose ir prašau, kad ją kuo skubiau priimtų ir leistų mūsų mokiniams melstis.

  Abortų laisvė atima iki pusės milijono vaikų gyvybių per metus. Įstatymo projektas, dėl žmogaus gyvybės, kuriame gvildenama ši tragedija, turi būti svarstomas Kongrese. Nei aš nei Jūs neturite likti ramūs iki tol, kol Kongresmenai to nepadarys. Tik tuomet, kai bus įrodyta, kad būsimas vaikas yra teisės subjektas, tuomet jo teisė gyventi bus apsaugota.

  Jūs turėtumėte prisiminti, kad tuomet kai mūsų šalyje pradėjo praktikuoti abortų laisvę, daugelis iš Jūsų, aš įsitikinęs, kalbėjote apie tai, kad tokia praktika išesmės sumažins pagarbą žmogaus gyvybei, kad abortų laisvė bus pirmas žingsnis pulti žmogaus gyvybės šventumo sąvoką, tai atves prie vaikžudystės ir žudymo iš mielaširdingumo (eutanazijos) pateisinimo. Tragiška, bet tie perspėjimai buvo neįtikėtinai teisingi. Praeitais metais mūsų šalyje teismas leido numarinti badu kūdikį invalidą.

  Neseniai Ilinojaus atstovas Kongrese Genris Haidas pasiūlė įstatymą smarkiai ribojantį visuomeninį finansavimą abortams, bei nurodo į didelę egzistuojančią vaikžudystės problemą. Aš bandau įtikinti Kongresą pradėti debatus šiuo klausimu ir priimti pagaliau įstatymą ginantį visų vaikų teisę gyventi, tame tarpe ir invalidų.

  Aš įsitikinęs, kad Jūs supratote, kaip svarbu Dvasinis prabudimas Amerikoje, tradicinių vertybių atnaujinimas, kurios buvo mūsų šalies tobulumo ir didybės pagrindas.

  Vašingtone atlikto tyrimo išvados vienareikšmiškai rodo, jog amerikiečiai labiau religingi nei kitų tautų žmonės. 95 procentai pareiškė, kad tiki Dievą ir dauguma jų įsitikinę, kad 10 Dievo Įsakymų turi realią reikšmę jų gyvenime. Kitas tyrimas parodė, kad dauguma amerikiečių neigiamai vertina svetimavimą, vaikų seksą, pornografiją, abortus ir narkotikus. Tuo pat metu nustatyta, kad dauguma amerikiečių jaučia gilią pagarbą šeimyninėms vertybėms ir religijai. 

 Aš manau, kad temos kurias mes šiandien aptarėme, turi tapti esmine dalimi mūsų nacionalinės politinės dienotvarkės. Pirmą kartą istorijoje Kongresas rimtai diskutuoja ir sprendžia vaikų žudymo (abortų) problemą. Tai didelis žingsnis į priekį. Aš pasikartosiu: Amerikoje prasidėjo moralinis ir Dvasinis prabudimas ir atsinaujinimas, bet mes niekada neturime pamiršti, kad jokie valstybiniai įstatymai nesukuria „nuostabaus žmogaus“. Mes žinome, kad gyvendami šiame pasaulyje , mes pastoviai susiduriame su tuo, ką filosofai pavadintų blogio fenomenologija arba kaip moko Dievoti žmonės – nuodėmės doktrina. Pasaulyje yra nuodėmė ir blogis, būtent todėl Šventasis Raštas ir Jėzus Kristus nurodo mums priešintis jiems. Mūsų nacija taipogi gavo blogį kaip palikimą su kuriuo turime kovoti. Šios žemės šlovė sutalpino savyje daug gėrio, morališkai viršydama mūsų praeities blogį. Pavyzdžiui, ilga pilietinė kova dėl rasinių mažumų teisių. Tai buvo mus skaldantis veiksnys sukėlęs pilietinį karą, dabar mūsų pasiekimas yra visų amerikiečių pasididžiavimas. Mes niekada neturime grįžti į praeitį. Nėra jokio pateisinimo rasizmui, antisemitizmui ar kitokioms, etninės ar rasinės neapykantos formoms šioje šalyje.

  Aš žinau, jog esate išgąsdinti neapykantos banga, kuri kyla tam tikrose mūsų visuomenės grupėse. Jie propaguoja fanatizmą ir priešpriešą. Naudokite galingą savo katedrų balsą, pamokslininkus ir savo bažnyčių įtaką, kad pasmerkti ir izoliuoti šias neapykantos grupes mūsų šalyje. Mums duotas aiškus ir paprastas Kristaus įsakymas „Mylėk savo artimą kaip patį save“. 

  Nepaisant to, kad šie liūdni epizodai yra mūsų praeityje, bet kiekvienas objektyvus tyrinėtojas turi susidaryti teigiamą supratimą apie Amerikos istoriją, kuri buvo vilties ir svajonių istorija, tapusi realybe. Ypatingai šiame šimtmetyje, kuomet Amerika laikė laisvės fakelą ne tik sau, bet ir milijonams kitų žmonių visame pasaulyje.

 Savo baigiamajame punkte aš norėčiau grįžti prie mano pirmos Prezidentinės preskonferencijos. Atsakydamas į tiesų klausimą, aš pažymėjau, jog, kaip geri marksistai leniniečiai, sovietų lyderiai atvirai ir viešai skelbia, kad vienintelė etika, kurią jie pripažįsta, tai tokia etika kuri atves prie pasaulinės revoliucijos. Aš manau, kad ši Lenino citata, kurią jis pasakė 1920 metais, jog jie anuliuoja visą etiką, kuri kildinama iš antgamtiškų idėjų, taip jie įvardina religiją, ir idėjų kurios yra klasių išorinės koncepcijos. Jų etika visiškai priklausoma nuo klasių kovos intereso. Jiems yra moralu viskas, kas tinkama sunaikinti „seną eksploatacinę santvarką“ ir veda link proletariato pergalės.

 Aš manau, kad daugelio įtakingų žmonių atsisakymas pastebėti šį elementarų sovietinės doktrinos faktą, iliustruoja istorinį nenorą matyti jos totalitarinę esmę. Mes matėme kaip tai atrodė 1930 metais ir matome tai dabartiniu metu.

  Tai ne reiškia, kad mes turėtume izoliuotis ir atsakyti pastangų suprasti juos. Aš bandysiu padaryti viską, ką galiu, kad įtikinčiau juos mūsų taikingumu. Aš jiems priminsiu, kad Vakarai atsisakė pasinaudoti savo branduoline monopolija keturiasdešimtais ir penkiasdešimtais metais ir dabar siūlome 50 proc. sumažinti balistinių raketų potencialą ir visiškai likviduoti visą klasę vidutinio nuotolio branduolinių raketų.

  Bet Sovietai turi suvokti, kad mes niekada neatsisakysime ir neleisime grasinti mūsų principams ir standartams. Mes niekada neatiduosime savo laisvės. Mes niekada neatsisakysime savo Tikėjimo Dievu. Mes niekada nenustosime ieškoti tikros taikos. Bet tiesa yra tokia, kad jėgų pusiausvyra, šiuo metu tapo labai pavojingu sukčiavimu, nes tai tiesiog taikos iliuzija. Realybė yra tokia, kad mes turime rasti taiką jėgoje.

 Aš sutikčiau su jėgų pusiausvyra, bet tik tuo atveju jei mes galėtume užšaldyti Sovietų globalius siekius. Strateginis paritetas apdovanotų Sovietų Sąjungą už jo didžiulį ir beprecedentį karinio potencialo didinimą. Pavėluotas Jungtinių Valstijų karinių pajėgų modernizavimas padarys mus vis labiau pažeidžiamais. Sąžiningas karinio potencialo ribojimas reikalauja visapusių derybų dėl sistemų ir skaičių, reikia nustatyti tvarką garantuojančią efektyvią kontrolę. Jų pateiktas siūlymas dėl mažinimo faktiškai eliminuoja galimybę patikrinti. Tokios pastangos atitrauktų mus nuo derybų dėl tikrai esmingo ginkluotės mažinimo.

 Prieš daugelį metų aš išgirdau vieno jauno, dviejų dukterų tėvo pasisakymą Kalifornijoje. Jis kreipėsi į didelę žmonių minią: „Aš verčiau pasirinksiu pamatyti kaip miršta mano dukterys dabar, kol jos vis dar tiki Dievu nei, kad jos augtų komunistinėje santvarkoje ir numirtų suaugusios ir netikinčios Dievu“. Toje auditorijoje buvo tūkstančiai jaunų žmonių ir visi jie pripažino gilią ir teisingą šių žodžių prasmę, nes Dvasiniai dalykai (amžinybė) daug svarbiau nei kūniški (laikinumas).

  Leiskite mums pasimelsti už išgelbėjimą tų, kurie gyvena totalitarinėje tamsoje. Prašykite, kad jie rastų džiaugsmą pas Mielaširdingą Dievą, bet visada prisiminkite, kad kol jie propaguoja valstybės visagalybę ir valdančiųjų pranašumą virš asmenybės, kol jie tiki į savo būsimą viso pasaulio žmonių valdymą, jie yra blogio centras šiuolaikiniame pasaulyje.

  Pats didžiausias blogis daromas, ne koncentracijos stovyklose, jose mes matome galutinį šio blogio rezultatą. Blogį sugalvoja ir įsako jį vykdyti tie, kas sėdi švariuose, gerai apšviestuose, dideliuose kabinetuose išklotuose kilimais. Tai tylūs pilki žmogeliai, baltomis apykaklėmis, nukirptais nagučiais, švariai nuskustais žandeliais, malonūs ir niekada nekeliantys balso. Jie taip pat kaip ir diktatoriai buvę prieš tai, reikalauja tik atskiros teritorijos, kurioje jie galėtų ramiai gyventi terorizuodami jiems pavaldžius žmones, kai kuriems atrodo jog mes turime priimti juos tokius kokie jie yra.

  Aš prašau Jus pasisakyti prieš tuos, kas bando pastatyti Jungtines Valstijas į karinio ir moralinio nevisavertiškumo pozicija. Jūsų diskusijose dėl branduolinės ginkluotės sumažinimo, ypatingai saugokitės išdidumo pagundos – pagundos palaimingo sugretinimo to kas vyksta t.y. abiejų pusių vienodo įvertinimo, neignoruokite istorijos faktų, nepasiduokite blogio imperijos agresyviam įtaigumui vadinti ginklavimosi varžybas tiesiog gigantišku nesusipratimu, nes tokiu būdu Jūs save atitraukiate nuo kovos tarp tiesos ir melo, gėrio ir blogio.  

  Aš prašau Jūsų priešintis tiems, kas bando atitraukti jūsų paramą mums, mano administracijai, vykdant Amerikos stiprinimo ir laisvės išsaugojimo politiką. Tai daroma būtent tuo metu, kuomet mes tariamės dėl realaus branduolinės ginkluotės mažinimo, kurį galima būtų patikrinti ir ateis laikas kuomet mes, su Dievo pagalba, visai pašalinsime branduolinius arsenalus visame pasaulyje.

  Šiuo metu karinė jėga yra labai svarbi Amerikai, bet leiskite pasakyti, aš visada tvirtinau, kad besitęsianti kova už taiką, niekada ne bus sprendžiama bombomis, raketomis ar armijomis. Pati baisiausia krizė su kuria mes susidūrėme, tai Dvasinė krizė.

  Aš įsitikinęs, kad mes priimsime iššūkį. Aš įsitikinęs, kad komunizmas tai liūdnas ir keistas žmonijos istorijos tarpsnis ir šio tarpsnio paskutiniai puslapiai rašomi būtent dabar. Aš tikiu tuo, nes mūsų šalies jėgos šaltinis, žmogaus laisvės paieškoje, yra ne materialinis, o Dvasinis. Todėl tai neturi jokių ribų ir tai turėtų įvaryti siaubą ir galutinai nugalėti tuos, kas pavergė mūsų brolius.

  Pakeiskite savo pasaulį. Vienas iš mūsų Tėvų-įkūrėjų, Tomas Peinas, pasakė:

 „Mes turime jėga ir valdžią pradėti savistovį gyvenimą iš naujo“. Mes galime tai padaryti kartu.

Te palaimina Jus Viešpats ir didelis ačiū.

2013 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Mesijo gimimą šlovina visos tautos !!!



   Sirijos Krikščionių giesmės šlovinančios Jėzaus Kristaus gimimą:

   
 

2013 m. gruodžio 18 d., trečiadienis

Japonų vaikai iš Nagasakio nuostabiai gieda Kalėdines giesmes !!!







Pranašas Izajas skelbė:

Šlovins tave dėl to galingos tautos žmonės,
prieš tave drebės miestai žiauriųjų tautų.
Silpnieji ir bejėgiai bėgo prie tavęs, –
prieglauda vargšams varge tu buvai, –
pastogė nuo lietaus, paunksmė nuo kaitros.
Nors žiauriųjų siautulys yra kaip žiemos liūtis, 
tu, kaip kaitra sausros metu,
nutildai nedorėlių triukšmą;
kaip debesies šešėlis kaitrą švelnina,
taip tu nutildai žiauriųjų pergalės šauksmus.
Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms
puotą su skaniausiais valgiais,
puotą su rinktiniais vynais, –
pokylį su gardumynais
ir grynais, geriausiais vynais.
Šiame kalne jis nukels tą šydą,
kuris dengia visas gimines,
tą nuometą, kuris gobia visas tautas.
Jis visiems laikams sunaikins mirtį.
Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų. (Iz 25,3-8)

2013 m. gruodžio 17 d., antradienis

Geriausias pasnikas prieš Kalėdas

   Jėzus Kristus mus moko: 

 Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: „Aš noriu gailestingumo, o ne aukos" (Mt 9,13)

  Nieko vertos tavo aukos jei esi negailestingas. Jei tavo Dievoieška ir pažinimas apsiriboja vien formaliu (stabmeldišku - nes visi stabmeldžiai formalistai) ritualų vykdymu. Visi mes Gyvojo Dievo sekėjai žinome, kad tikėjimas neturintis matomos formos (darbų) yra miręs, bet taip pat turime įsisamoninti, jog net geriausia forma (darbai) kuri neužpildyta tikėjimu Jėzumi Kristumi, tėra pabalinti kapai (veidmainystė), pilni mirusių kaulų ir bjaurasties. 

  Prieš švenčiant Jėzaus Kristaus gimimo dieną, visada verta apsižvalgyti aplinkui. Ar tavo aplinkoje nėra apleistų ir pamirštų žmonių. Nesvarbu kokį gyvenimo būda jie sau pasirinko, nesvarbu kiek nuodėmių ar baisybių jie yra padarę. Dievas leidžia saulei šviesti ir blogiems ir geriems. Mūsų užduotis yra paprasta, parodyk meilę savo artimui, kurį matai akimis, apie kurį žinai jog jam yra blogai (visų pirma žmonai, vyrui, tėvams ir vaikams apie kuriuos gal būt pamiršai per savo darbus). Visada prisimink, jog negali sakyti jog myli Dievą kurio nematai, jei nemyli žmogaus kurį matai ir kuris yra šalia tavęs, nes būtent jis yra sukurtas pagal Visagalio Kūrėjo atvaizdą ir panašumą. 

Ta proga siūlau paklausyti labai gilią ir įtaigią Svetlanos Kopylovos daina, apie mirštančią, visų palikta senolę: 




2013 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

2013 m. gruodžio 9 d., pirmadienis

Baltachalačių sektos cinizmas



   Vakar teko stebėti farmacininkų marketinginės akcijos prezentaciją. Lryto laidoje reporteris, keli farmacinių korporacijų lobistai, pagal seniai atidirbtą schemą, agresyviai reklamavo masiškai pasaulyje platinamą lėto veikimo nuodą, taip vadinamą „vakciną nuo kokliušo“.

   Kaip pavyzdį pasikinkę vienos daugiavaikės šeimos iš Naujosios Vilnios tragediją, kuomet mirė jų kūdikis, šie pasibjaurėjimo verti cinikai ne tik agresyviai reklamavo neišsenkamą farmacininkų pelno šaltinį, bet dar drįso reikalauti atsakomybės tėvams kurie atsako leisti šį nuodą savo mažyliams.

   Šiaip informacijai. Kokliušas labai sena vaikų liga. Ankščiau iki visuotinės farmacininkų industrijos įsigalėjimo ir masinės vakcinacijos, šia liga sirgo išskirtinai vaikai. Dabar (po to kai šios ligos sukėlėjas buvo dirbtinai pakeistas ir per vakciną platinamas visuomenėse) vis dažniau šią ligą platiną suaugusieji. Kiek ji sena negali pasakyti niekas, bet jau daugelį amžių Kinijoje ir Japonijoje ši liga vadinama „Šimtadienis kosulys“, nes sveikimo periodas trunka pora mėnesių. Jokių vaistų išskyrus šviežią orą ir ramybę nuo šios ligos iki šiol nėra. Jau seniai nustatyta ir manau šio spektaklio herojai puikiai tai žino, jog vakcinuotų ir nevakcinuotų vaikų mirtingumas nuo šios ligos yra apytiksliai vienodas. Bet apie nevakcinuoto vaiko mirtį mes išgirstame nedelsiant ir tai lydima nesibaigiančia isterija „dvidešimt pirmas amžius, o vaikai miršta nuo kokliušo“. O štai apie vakcinuotų vaikų mirtis (būtent dėl vakcinos) ir labai dažnas baisias komplikacijas, mes galime rasti informaciją tik nuodugniai ir kryptingai jos ieškodami.

    Tai natūralu, milžiniškus pelnus iš nuodų uždirbančios korporacijos ir jas nuolankiai aptarnaujanti žiniasklaida, bei taip vadinami „ekspertai“ (kurių pragyvenimo šaltinis tos pačios korporacijos) yra gyvybiškai suinteresuoti savo nusikaltimų slėpimu. Juk mes iki šiol negalime įsisąmoninti, jog tai yra permanentinis (pastovus ir lėtai vykdomas) nusikaltimas prieš žmoniškumą, kurį galima būtų prilyginti Holokaustui.

  Šiek tiek istorijos. Kokliušas baisios mirtinos ligos šlovę įgavo būtent tada, kai žmonija pradėjo masiškai pasitikėti „naujausiais moksliniais tyrimais“, t.y. „prašvietos“ atsitraukimo nuo Dievo laikotarpyje. Būtent tada tėvai pradėjo masiškai kreiptis į autoritetingus šundaktarius, o šie „mokslo vyrai“ moderniais metodais gydydavo vaikų kosulį. Jie nuleidinėdavo vaikams „blogą kraują“, dėdavo dėles, duodavo vėmimą sukeliančių chemikalų (tai buvo moksliškai pagysta tuo jog reikia ištraukti kuo daugiau „nereikalingų gleivių“, tą patį taiko ir dabar modernūs šundaktariai), girdydavo mikstūromis su gyvsidabriu ir opiumu, todėl ne nuostabu, jog labiausiai „apsišvitinusiose“ valstybėse vaikai mirdavo, bet ne nuo kosulio, o būtent nuo tokio „modernaus“ gydymo. 

   Keista kaip apanka nuo Dievo atsitraukę žmonės. Vaikai mirdavo masiškai, o susirūpinę tėveliai dėkodavo „geriems daktarėliams“  ir vis labiau pasitikėdavo jų autoritetu.

   Vėliau farmacininkai sugalvojo vakcinas ir sumažino vaikučiu gydymo (žalojimo)  mastus, todėl natūralu, jog mirčių, po antrojo pasaulinio karo sumažėjo, bet vis viena kokliušo protrūkiai pasikartoja pastoviai, kas 2-4 metus ir jokios vakcinacijos jo nestabdo.

   Šiaip vakcina tikrai apsaugojo žmones, bet apsaugojo būtent nuo „darakoniškų“ gydymo metodų (kaip ir naujai kuriama "vakcina nuo dantų ėduonies" apsaugotų daugelį nuo pastovaus dantų žalojimo, naujausiais "gydymo ir priežiūros" metodais, pastomis ir dantų šepetėliais). Būtų labai gerai, kad ši vakcina būtų tiesiog „nekaltas placebas“ (tuščias vaistas), o juk šioje vakcinoje yra „nukenksmintas“ kokliušo ligos sukėlėjas sumaišytas su įvairiais konservantais. Dar yra atviras klausimas, jei šios ligos masiškai ne platintu priverstinai vakcinuojant ir padarant daugelį potencialiais nešiotojais, mūsų vaikai gal jos iš viso nematytų. Kol kas įspūdis toks, jog ši liga ir toliau palaikoma dirbtina sklaida per skiepus, taip sukuriant pastovias pajamas farmacininkų korporacijoms ir jas aptarnaujančiam personalui.  Šis mirtinas kokteilis sukelia daug šalutinių poveikių kurie matomi iškarto. Labai dažni mirties atvejai, o vaikams susirgus būtent dėl vakcinos, medikai dažniausiai diagnozuoja kitas ligas, nes preziumuojama, jog paskiepytas vaikas iš principo negali sirgti kokliušu.  

p.s. Nenoriu daugžodžiauti, tai melagių skiriamasis bruožas. Tik melas sklinda nesibaigiančiais logorėjos išsiveržimais, bet noriu atkreipti jūsų dėmesį į baltachalačių sektos veikimo taktiką. Kaip pavyzdys: Kas metai gimdymo namuose miršta šimtai kūdikių ir tai tėra „liūdna statistika“, bet užtenka kartą į dešimtmetį numirti nors vienam vaikui gimusiam namuose ir tuojau pat visa žiniasklaida pradeda springti pasipiktinimais ir reikalavimais nubausti baltachalačių sektos paslaugomis atsisakančius naudotis tėvus.

Su broliška meilę ir rūpesčiu
Esavičius

p.s.s. Žinokite tiktai viena, net jei jūs duosite leidimą suleisti savo vaikams šiuos nuodus ir jūsų vaikutis po skiepo mirs, baltachalačiai greičiausiai apkaltins jus pačius: 


 

O čia miręs kūdikis nuo kokliušo vakcinos Ukrainoje:

 

2013 m. gruodžio 6 d., penktadienis

Vakcina nuo dantų ėduonies.

Šiandien perskaičiau naujieną apie tai, kad mokslininkai jau kuria vakciną nuo dantų ėduonies. Įsivaizduojate kaip bus puiku, kas metai tau suleidžia į dantenas vakciną nuo dantų ėduonies ir tau visus metus nereikia valytis dantų, pergyventi dėl dantų gydymo ir pan. Pas dantų gydytoją eitum nebent mechaniškai pažeidęs dantis. Mokslas tiesiog stulbina savo nuostabiais atradimais. Aišku pradžioje ši vakcina kainuotų brangiai, nes tyrimai, sunkus mokslinis darbas ir t.t., bet ką reiškia kokie porą šimtų litų per metus už galimybę turėti sveikus dantis ir nebesivarginti juos pastoviai valant? Vėliau mes išreikalautume, kad tas vakcinas mums apmokėtų valstybė ir viskas puiku. Progresas !!! Dėka mokslininkų pasaulis tobulėja ir auga, mokslas yra tikras išganymas mūsų civilizacijai !!! Ką gi mes vargšai darytume be mūsų išmintingų mokslininkų.

  Bet štai man, menkučiam krikščioniui, kažkodėl vis kirba kažkoks nepasitikėjimo kirminas. Kažkas čia ne taip. Jau keliuose savo ankstesniuose straipsniuose („Visuomenės vėžys“, „kodėl masiškai genda vaikų dantukai“, "dar kartą dėl vaikų dantukų") rašiau apie šiuolaikinės dantų priežiūros žalingumą ir apie tai, kad aš jau aštuonis metus nebesivalau dantų, todėl pamiršau kas yra dantų skausmas ir dantų gydytojai. 

   Nežiūrint į visuotinai stimuliuojamą dantų higienos isteriją, vis daugiau žmonių suvokia, jog tai tiesiog marketinginis blefas, sukuriantis labai galingus pelnus dantų pramonei, todėl atsisako savęs žalojimo. Bet tai suvokia žmonės, kurie sugeba atskirti kairę nuo dešinės ir baltą nuo juodo. O teletabiai? Teletabių mastymo organas televizoriuje, todėl jiems ką dėžė pasakys, tas ir yra jų „laisvo apsisprendimo“ gyvenimo būdas. Jie į aplinką transliuoja tai, ką į juos įtransliuoja “žydrieji ekranai”. Bet ir teletabiai ilgainiui pradeda susimąstyti. Tuo labiau matydami pavyzdžius, jog jie trina dantis rytą vakarą ir neišlenda ir dantų gydyklų, o jų “nemodernūs” gentainiai, kurie nevalo dantų, išlaiko juos sveikus iki pat senatvės ir net nežino kas tas toks dantų gydytojas. Būtent šis galimas teletabių atsimetimas nuo dantų valymo industijos ir yra pagrindinis mūsų “mokslininkų” galvos skausmas. Kaip išgelbėti dantų industriją, nešančia milijardinius pelnus, jei teletabiai pradės masiškai atsisakyti dantų žalojimo ir tai taps nevaldomu procesu? Štai jums labai paprastas ir logiškas galimos problemos sprendimas  – VAKCINA NUO ĖDUONIES.  Teletabiai tai tokia žmonijos porūšis, kuriems būtinai reikia kokio nors AUTORITETINGO ir brangaus tyrimo, vėliau jiems būtinai reikia šio tyrimo produkto kuris turi būti kuo brangesnis. Jei teletabiui pasiūlysi vakciną, apie kurią geriausi mokslininkai pasakys, jog ji efektyvi, teletabis  ją pasinaudos. Pradžioje per televizijos „sveikatos laidas“ išgirsime maždaug tokį tekstą: „Įsivaizduoji įsileidau tą naują labai brangią vakciną, nuo dantų ėduonies ir visus metus nesivaliau dantų, jie ne tik ne sugedo, bet dėl stebuklingos vakcinos poveikio tapo dar sveikesni !!!” Šitą teletabišką aikčiojimą patransliavus pusmetį, pagražinant įvairių „autoritetingų“ mokslininkų pasisakymais ir teletabiai puls vakcinuotis ir džiaugtis sveikais dantimis, jų nesivalant. Po kiek laiko, dėl visuomenės sveikatos susirūpinę politikai, išreikalaus, kad vakcina taptų kompensuojama iš valstybės lėšų ir visi vaikai ir suaugę privalomai ją būtų vakcinuojami.

  Genialu.

    Ir avis (teletabių visuomenė) sąlyginai sveika, nes gavusi placebinės „vakcinos“ nustos save žaloti dantų pastomis ir šepetėliais. Ir vilkas (farmacininkų korporacijos) sotus, gaminant ir pardavinėjant vakcinas. Be je, vilkas bus labiau nei sotus, nes šiuolaikinė dantų pramonė susiduria su visokiais pavieniais konkurentais, todėl tenka dalintis pelnais, o vakcina bus užpatentuota ir pelnas iš teletabiškų valstybių biudžeto bus pumpuojamas tiesiai į farmacininkų kišenes. Pinigai iš nieko, tiksliau iš totalaus pasaulietinio sukvailėjimo. Žmonės atsitraukdami nuo Dievo, pradeda aklai pasitikėti autoritetingais žmonėmis, o apie tai mus perspėja Biblija: „Prakeiktas žmogus kuris pasitiki žmonėmis ir savo kūną laiko stiprybę“.



 p.s. Atsisakęs savo Kūrėjo, žmogus tampa tiesiog bedvasiu, mediniu žmogaus pavidalu (buratinu), kurį lengvai mausto įvairūs žvėrys aferistai.  Reks, peks, feks.

2013 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

Ukrainoje mergaitė liko gyva po to kai ją "išabortavo" motina.

 Įgyvendinant mirties kultūros skleidėjų "teisę į savo kūną", jauna penkiolikmetė mergina pasidarė abortą. 

   Bet "lastelių gumulas" (būtent taip liuciperio pasekėjai įvardina dar negimusius kūdykius) įkyriai nesutiko numirti. Jis kvėpavo ir kabinosi į gyvenimą, todėl abortą atlikę medikai buvo priversti patalpinti "lastelių gumulą" į reanimaciją. Šiai dienai "lastelių gumulas" yra labai graži, guvi ir žingeidi maža mergaitė Bogdana (Slaviškai Dievo duota)



video

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

„Aš ir atėjau kviesti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“



    Kristus nereikalingas teisiesiems. Jie patys iš savęs yra geri, švarūs, protingi ir gražūs. Jiems nereikalingas Jėzus Kristus, jiems reikalingas tik jų teisumas, kurio jie laikosi įsikibę ir niekam neleidžia tuo suabejoti. „Neabejok, tu jau esi išgelbėtas, neleisk niekam pasėti abejonės tavo teisumu kurį tu jau gavai tuo momentu, kai PASIŠAUKEI Į SAVO GYVENIMĄ JĖZŲ KRISTŲ“. Jie atmeta Biblijos mokymą, kad Dievas yra tiktai šalia tų, kurių širdis yra sudužusi. Jėzus tokių nekviečia, jie jau yra „teisūs, švarūs ir gražūs“ uoliai vykdantys žmogiškus priesakus ir fantazijas, tai paversdami protingai atrodančiais teologiniais mokymais ir prakeikimo, tuštybės ir garbėtroškos pilnu gyvenimo būdu. Akli aklųjų vedliai, priimantys garbę vienas iš kitų, o apie garbę iš Dievo net nesusimąstydami.

   Jėzus Kristus ieško tik tų kurie jau daugiau niekam nėra tinkami, kurie visų yra atmesti ir paniekinti. Kurie jam sako: „Nesiartink prie manęs Viešpatie, nes aš nusidėjėlis“. Tai apie tokius Jis kalba: „ Daviausi atrandamas tiems, kurie manęs neieškojo, pasirodžiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo.“ Įvairūs juodadarbiai (pav. žvejai), kyšininkai gobšuoliai (pav. muitininkai), girtuokliai, kaimiečiai (nemokyti runkeliai), apsirijėliai ir prostitutės. Visų tų, kuriuos teisūs, švarūs labai gerai apmokyti ir apsišvietę niekina, engia ir stengiasi net nebendrauti, nes yra apsikrėtę fariziejišku veidmainystės raugu.

  Šiandien, kaip įprasta su vaikais skaitėme Bibliją ir ją aptarinėjome. Išpuolė tai, kad skaitėme apie nuostabų žmogų, tikrą senovės teisųjį JOBĄ. Labai sunki knyga ir daugelis krikščionių stengiasi ją apeiti arba interpretuoja ją taip, kaip tai darė trys Jobo draugai, kurie atėjo jo „paguosti“ baisioje nelaimėje. Šis nuostabus ir tikrai teisus, Dievą gerbiantis ir visus Jo nuostatus vykdantis žmogus prarado viską, vaikus, turtus ir sveikatą. Sėdėjo sulysęs pelenuose ir molinio ąsočio šuke gramdė nuo savo kūno pūlius, nes nuo galvos iki kojų buvo padengtas pūliuojančiomis opomis. Jobas vietoj paguodos iš savo draugų sulaukė tik įprastų teisuoliškų moralizavimo pamokslų, kol neapsikentęs pareiškė jiems, jog jis ne mažesnis už juos ir visą tai žino, todėl su tokiais žmonėmis (guodėjais) „išmintis tikrai numirs“. Savo aimanoje Jobas sielojosi, jog nėra tarpininko tarp Dievo ir žmogaus (tokiu būdu pranašaudamas apie TARPININKO, tikro Dievo ir tikro žmogaus, Jėzaus Kristaus atėjimą) kuris uždėjęs rankas ant abiejų galėtų išklausyti jo skundą ir įrodymus dėl teisumo. Jobas labai nusivylė, prakeikė dieną kada gimė ir kalbėjo jog nesvarbu ar tu teisus ar ne teisus, vis viena tai nieko nereiškia. Kai diskusija pasiekė aklavietę, Pats Dievas, per jaunuolį, kuris visą pokalbį tylėjo ir klausėsi kaip Jobas ir trys jo draugai vienas kitam priekaištavo ir kalbėjo vėjus, prakalbo ir sustatė viską į savo vietas. Pradžioje ir Jobas ir trys jo draugai, klausė neautoritetingo išsišokėlio vaikino kaip žmogaus ir tik vėliau po jo žodžių apie tai, kad Dievas „negerbia žmogaus, laikančio save išmintingu“, suprato, kad į juos kreipiasi Pats Dievas žmogaus lūpomis. Todėl sukrėstas Jobas, atmetęs savo įsikibimą į žmogiškų priesakų teisumą pasakė: „Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys regi tave; todėl aš gėdinuos visko, ką esu pasakęs, ir ATGAILAUJU dulkėse ir pelenuose“. O štai trys Jobo draugai, netgi išgirdę Pačio Dievo kalbą ir pamatę, jog Jobas nusižemino ir atgailavo, nepasekė Jobo pavyzdžiu ir toliau liko užsikietinę savo klaidingame teisumo suvokime. Todėl VIEŠPATS, pabaigęs kalbėti Jobui, Elifazui Temaniečiui tarė: „Mane apėmė pyktis ant tavęs ir tavo dviejų bičiulių, nes nekalbėjote apie mane teisingai, kaip darė mano tarnas Jobas. Dabar tad pasiimkite septynis jaučius bei septynis avinus, nueikite pas mano tarną Jobą ir atnašaukite už save deginamąją auką. Tegu meldžiasi mano tarnas Jobas už jus, nes atsižvelgsiu į jo maldą, kad nesielgčiau su jumis pagal jūsų kvailystę, kadangi nesakėte tiesos apie mane, kaip mano tarnas Jobas padarė“. Taigi Elifazas Temanietis, Bildadas Šuhietis ir Zofaras Naamatietis nuėjo ir įvykdė, ką VIEŠPATS buvo jiems paliepęs. VIEŠPATS atsižvelgė į Jobo maldą.

Labai stipri Biblijos knyga ir labai aiškus pamokymas mums Tikrojo Gyvojo Dievo garbintojams, jog baisiausia kas su mumis gali atsitikti, tai užsikietinimas savo teisume, išskirtinume ir saugume. Tuomet mes kaip ir trys Jobo draugai, nebegirdime ir nebesuprantame Dievo balso.

p.s. Visada prisiminkime, ką kalbėjo Saliamonas, pats turtingiausias ir išmintingiausias karalius pasaulyje, savo pamokymuose: „Ne būk per daug teisus, nei per daug išmintingas, nepakenk pats sau“. Visada žinok, kad išdidumas ir tariamo saugumo jausmas yra artėjančio žlugimo ženklas.

Su broliška meilę ir rūpesčiu
Esavičius

2013 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

Atsitiktinai pasirinkta Biblijos eilutė.

 „Bro­liai, Vieš­pa­ties Jė­zaus Kris­taus var­du mal­dau­ju jus, kad vi­si vie­naip su­tar­tu­mė­te ir pas jus ne­bū­tų su­si­skal­dy­mų, kad bū­tu­mė­te vie­nos dva­sios ir vie­nos min­ties. Mat Chlo­jės na­miš­kiai pra­ne­šė man apie jus, ma­no bro­liai, kad tarp jū­sų esa­ma ki­vir­čų. Tu­riu ome­ny­je tai, kad iš jū­sų yra to­kių, ku­rie sa­ko: „Aš esu Pau­liaus“, „aš – Apo­lo“, „aš – Ke­fo“, „o aš – Kris­taus“. Ar­gi Kris­tus pa­da­ly­tas? Ne­jau­gi Pau­lius bu­vo už jus nu­kry­žiuo­tas? Ne­gi var­dan Pau­liaus bu­vo­te pa­krikš­ty­ti?“ (1 Kor 1, 10–13)

  Jėzus Kristus, tik Jis yra mūsų siekiamybė, viltis ir tikėjimo pagrindas. Tik tie kas tiki jog Jėzus Kristus yra tikras Žmogus ir Tikras Dievas, ir išpažįsta tai be baimės savo lūpomis, tik tie yra teisieji ir tiek tie turi AMŽINAJĮ GYVENIMA. 


  Nei Petro, nei Jono, nei jokio kito apaštalo mokiniai nėra viršesni vieni už kitus. O dar svarbiau suvokti, kad Jėzus Kristus neatėjo gelbėti minios, Jis atėjo gelbėti TAVĘS, vieno ir nepakartojamo, tik TU esi Jam svarbiausias. Užsidaryk vienas kambarėlyje, kad niekas nežinotų ir pasimelsk Jėzui Kristui atvirai, savo žodžiais ir be baimės. Žinok, kad Jis išgirs ir atsakyma tu gausi (pajusi) nedelsiant. Nepasitikėk NEI VIENU žmogumi pasaulyje, nes tai prakeikimas. Pasitikėk Jėzumi Kristumi nes tik Jis niekada nenuvils. 


   Tik visa širdimi, visomis jėgomis ir visa siela atsidavęs Jėzaus malonei, tu rasi visaapimančia ramybę ir džiaugsma, būnant vienoje dvasioje ir mintyje su kitais visuotinio Jėzaus Kristaus SURINKIMO broliais ir seserimis, kurie nesulenkė kelių prieš BAALA (pinigų, sajungu ir šokių globėja, vyriausiajį pagonių dieva).

Biblija pasakos?

 "Biblija pasakos", toks dažnas netikinčių žmonių argumentas paniekinant mūsų tikėjima. Kaip viena iš tokių "pasakų" pavydžių, šie nepilno proto žmogeliai nurodo Biblijoje aprašyta žmogų su šešiais pirštais ant rankų ir kojų.

  Būtent todėl jie Biblijoje ir vadinami KVAILIAIS. Štai prašau įrodymas jog tai ne pasakos. JAV gimė vaikutis su pilniais funkcionaliais šešiais pirštais ant rankų ir kojų:

2013 m. lapkričio 2 d., šeštadienis

Pasaka apie vaikučius






Сказка ложьда в ней намек . Добрым молодцам урок.

2013 m. lapkričio 1 d., penktadienis

Saugokime teroristus


  Šiandien vėl išgirdome, kad bandoma buldozerio principu prastumti Juvenalinės Justicijos "vaikogynos įstatymų" paketą Seime. Jei, vis dėl to, pedofilinės kultūros lobistams pavyks tai įgyvendinti, turime pradėti ruoštis saugoti teroristus. Gal ir keistai skamba ši frazė, bet tai savisaugos realybė. Nereikia toli žiūrėti. Lietuvoje mes turėjome savo "teroristą", Drąsių Kedį. Jei ne jo "teroro aktas", tuomet labai greitu metu, mūsų neįkainojamos vertybės (kolūkiečių nomenklatūra), kurias gina ir dangsto sovietų išdresiruoti sarginiai šunys (Lietuvos teisėsauga), Šal(aš)av(ičiųči)ų ir žlobienių rankomis, įstatymo vardu, atiminėtų mūsų vaikus vien tam, kad „neįkainojamos vertybės“ turėtų kur kaišioti savo „šikalais smirdančius sysalus“ (atrodo būtent taip Drąsiaus 4 metų mergytė įvardino, mus valdančių ir teisiančių vertybių, pikantiškus žaidimus).

   Jau seniai visiems normaliems žmonėms aišku, kad visos tos „smurto prieš vaikus stabdymo“ įstatyminės kompanijos yra kuriamos ir eskaluojamos būtent tam, kad pripildyti vaikų globos įstaigas ir "teisingų globėjų" namus (šeimomis juos sunku pavadinti), tapusius „neįkainojamų vertybių“ orgijų tiekėjais. Lietuvos žiniasklaidoje buvo pranešta, kad viena mama niekaip nerado teisybės, kai jos atimtą berniuką išprievartavo vaikų globos namuose.

   Drąsiaus teroro aktas išblaivė daugelį, nebaudžiamumo ir visagalybės rojuje užsimiršusių, „neįkainojamų vertybių“. Patikėkite manimi, ne tik mūsų, bet ir visos Europos „neįkainojamos vertybės“ pasijuto nejaukiai. Aš gyvenu Britanijoje, todėl pradžioje buvo keista, kad nei vienas informacijos šaltinis Didžiojoje Britanijoje nepranešė apie Lietuvoje nugriaudėjusį neeilinį įvykį, nes pedofilijos skandale, buvo sušaudytas apygardos teisėjas. Nors apie tariamus arba realius katalikų kunigų nusižengimus, vietinė ir viso pasaulio žiniasklaida ilgai ir nuobodžiai trūbina dieną ir naktį, krokodilo ašaromis apraudodama išniekintus vaikučius. Bet vėliau tapo aišku, kad salos čiabuvius valdančios „neįkainojamos vertybės“ išmintingai pagalvojo jog nereikia leisti į viešumą „blogų pavyzdžių“ apie tai, kad ir valdantieji yra lygiai tokie pat mirtingi kaip ir visi žmonės. Jie suprato, kad nereikia eilinį kartą priminti, jog įmanomas DAR VIENAS (jei visi kiti išbandyti) teisingumo išpindėjusiems valdantiesiems įgyvendinimo būdas.

Vienas žmogus, kurį aš pažinojau, už tai kad tapo profsąjungos aktyvistu, buvo brutaliai išmestas iš darbo įmonėje kurią kontroliuoja „neįkainojamos vertybės“. Jis aštuonis metus vaikščiojo po teismus ieškodamas teisybės, bet mirtis jį surado greičiau nei jis rado teisingumą Lietuvos teismuose.

Kaip gerai, kad pas mus neteisybės palaužti žmonės miršta tyliai. Kas pasikaria, kas nusiskandina ar susidegina. Mūsų „neįkainojamos vertybės“ gali miegoti ramiai. Tokių Drąsių, drąsioje šalyje, yra vienetai, kurie su savimi į kitą pasaulį pasiimtų dar keletą "neįkainojamų vertybių". Bet štai mums (ne vertybėms), vaikus auginantiems tėvams, miegoti ramiai neišeina. Nes ką tu žinai kokiai „neįkainojamai vertybei“ patiks tavo vaikutis, žmona, namas, verslas ar pan.. O juk jie daro ką tik nori, jie virš teisingumo. Todėl nei vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo to, kad teks tyliai numirti, kai neteisybė tave palauš bevaikščiojant ir ieškant teisybės mūsų teismuose.

Aš asmeniškai jau susidūriau su vienos iš „neįkainojamų vertybių“ šeimynėlės (gyvenančios name priešais Seimą) vaikeliu, kuris nutarė mane teisėtai apiplėšti. Galiu savo patirtimi paliudyti, kad ir ką tu be darytum, kiek tu be mindytum teismų slenksčius tu nieko negali padaryti. Jiems pavaldūs teisėjai, žiūrėdami į tave kiauliškom akelėm numykia „vsio zakonno“. O prokuratūros paskirti tardytojai atviru tekstu sako "geriau sumokėk, nes čia tokie žmonės, kad nieko nelaimėsi".

Kažkada sovietmečiu, buvo pasakojamas toks anekdotas: „Mirties patale senas Armėnas duoda paskutinius nurodymus savo vaikams. Tarp tų nurodymų, kaip vieną iš svarbiausių, jis nurodo jiems ypatingai saugoti Žydus“. Vaikai nesupratę dar kartą perklausia seno tėvo, kodėl jie turi saugoti Žydus. Senis į tai atsake:
- Vaikeliai, saugokite Žydus, nes jeigu išnaikins visus Žydus tuomet pradės naikinti Armėnus.

Tiktai drastiško atpildo baimė stabdo daugelį „neįkainojamų vertybių“ nuo to, kad atvirai nepiktnaudžiauti savo neribota valdžia. Todėl jie, kaip ir vilkas iš žymios Krylovo basnios, bet jau išoriškai savo nusikaltimams privalo suteikti teisėtumo atspalvį.
«Ах, я чем виноват?» — «Молчи! устал я слушать,Досуг мне разбирать вины твои, щенок!Ты виноват уж тем, что хочется мне кушать». —Сказал и в тёмный лес Ягнёнка поволок.



p.s. Todėl, kaip tai ne atrodytų paradoksalu, bet valdantiesiems pradėjus priiminėti mūsų vaikus terorizuojančius įstatymus, turime pradėti ruoštis saugoti teroristus, nes tik jų buvimas sąlygos tai, kad Lietuvą valdanti sovietinių kolūkiečių nomenklatūra (ir kairė ir dešinė) pradės bijoti galimų padarinių už savo išsidirbinėjimus.


Esavičius

2013 m. spalio 30 d., trečiadienis

Britų vaikai išrinko "strošniausią" įžimybę. Ja tapo LEDY KAKA.

Vaikų lūpomis kalba tiesa.

    Ne be reikalo Kristus perspėjo savo mokinius "Nedrauskite vaikams ateiti pas Mane, nes tokių yra Dangaus Karalystė." "Jei neatsiversite ir netapsite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus Karalystę".

  Helovino išvakarėse Daily star naujienų portalas paviešino Britų vaikų apklausos duomenis. Kas jų manymu yra baisiausias iš televizinių įžymybių. Vaikai nurodė Laidy Gaga. Vaikų neapgausi įsuktu imidžu.



  Būtent toks ir yra "nepapudruotas" mums nuolat kemšamos "naujosios" kultūros veidas.

2013 m. spalio 28 d., pirmadienis

Buduliai suės bet kokį mėšlą.

  Lietuvoje maisto kokybę ir verslą kontroliuojančių biurokratų devynios galybės. Pabandyk pradėti kokį nors verslą, jie kaip dėlės aplips iš visų pusių siurbdami tavo gyvybinius syvus, motyvuodami jog labai, labai, labai rūpinasi visuomenės gerovę ir sveikata. Per jų norminių aktų džiungles neprabėgs jokia pelė. Mūsų didieji "verslinykai", kuruos jie globoja ir proteguoja, gamina tik sveiką ir kokybišką maistą, bet ... tik ne Lietuviams.

   Pasižiūrėkite kokį maistą jie gamina Lietuvos rinkai ir kokį jie eksportuoja mūsų kaimynams:



  Nepamirškite padidinti jiems dar labiau algas, įsteikite dar daugiau etatų įvairiuose inspekcijose, juk jie taip nenuilstamai rūpinasi mūsų bendruomenės reikalais ir gerove.

2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Prancūzai bunda iš marksistinio košmaro



 Praeitą savaitę visa Prancūzija sulaikiusi kvapą stebėjo rinkimus mažame miestelyje Brignoles, netoli Marselio. Jame vyko savivaldos rinkimai kuriuose, šiuo metu Prancūziją valdantys socialistai net nepateko į antrąjį rinkimų turą. Rinkimus užtikrintai laimėjo „Nacionalinis frontas“.

  Šio fronto lyderė, Marin Le Pen, labai tiksliai apibūdino padėtį: "Rinkimai patvirtino, kad visos šios partijos - „socialistai“, „Liaudies sąjunga“, „žalieji“ ir kitos marksistinės atgyvenos, išmiršta. Tauta trokšta jų pralaimėjimo."

  Tikėkimės išmintingi Prancūzai neišsigąs ir per ateinančius, penktosios respublikos parlamento rinkimus, ištrėkš gausiai prisiperėjusias evoliucionistų marksistines sektas iš įstatymų leidybos. Teikia vilties ir tai, kad šią partiją atvirai palaiko ir vis daugiau Prancūzijos kultūros žmonių. Pav. tokie Prancūzų kino veidai kaip Bridžit Bardo ir Alenas Delonas, kuris atvirai apkaltino socialistus, jog jie garsiais lozungais tiesiog maskuoja savo nesugebėjimą valdyti šalį. Alenas garsiai ir įtikinamai skatina Prancūzus nebijoti atiduoti šalies valdymą „Nacionaliniam frontui“.

   Visuotinėse apklausose „Nacionalinis frontas“ penkiais punktais apeina Francua Orlando valdomus socialistus, todėl jiems prognozuojamas laimėjimas ir artėjančiuose Europarlamento rinkimuose.

  Manau Lietuviams taip pat laikas susimąstyti. Nes 20 metų mūsų bendruomenę valdo dvi partijos. Nuosaikieji marksistai – socialdemokratai ir radikalūs marksistai – konservatoriai (kurie su fizikams būdingu bejausmingumu apkrovė verslą nepakeliamais mokesčiais, entuziastingai traiškė „baisias mokesčių vengėjas“ – saulėgrąžų pardavėjas ir kaip įmanydami gynė ir konservavo sovietinės teisėsaugos ir nomenklatūros galias). Abiejų šių partijų veiklos vaisiai yra aiškūs ir nenuginčijami. Jei šios dvi partijos toliau valdys Lietuvą, tragedijos neišvengsime.

p.s. Aš asmeniškai matau, jog Lietuvoje labai neblogas politines perspektyvas turi neformalus „TieSOS“ judėjimas. Šiame judėjime veikiantys garbūs žmonės labai aiškiai parodė savo vertybines pozicijas ir krikščioniška atlaidumą. Net tuomet kai KGBistai (VSDešnikai) perėmė perspektyvios „Drąsos kelio“ partijos kontrolę ir apšmeižė „TieSOS“ judėjimo dalyvius, jie neatsakė į įžeidimus, bet nuolankiai, su žemaitišku užsispyrimu toliau reikalauja atsakymų į klausimus, dėl visą bendruomenę sukrėtusios Garliavos tragedijos ir mūsų tautos kankinio - mažosios Deimantės, buvimo vietos ir sveikatos.

Esavičius

Kelias




Klajot mintim
Bekraščiais toliais,
Skaityti veidus sutiktų
Ir pasistiprinti, ne duona
O paliestųjų tikrumu.

Mažėjant - augt,
Stiprėt - silpnėjant,
Kvailystėj pasisemt jėgų.
Iškęsti panieką, patyčias
Ir priešus gelbėt iš bėdų.

Nuogus aprengt,
Visiems paskolint,
Nesitikėti padėkų.
Paguost ... padėti, pamaitinti
Ir verkt dėl artimo klaidų.

Gyventi čia, čionai nebūnant,
Visiems atrodyti kvailiu.
Kentėt, numirt ,
Bet nekerštauti,
Tiems kas sumoka tau piktu.

Palikti viską, kas naudinga
Ieškoti to, ko nematai,
Turtingu būt,
Tuo kas ne turtas,
Ir kas neverta pastangų.

Apverst gyvenimo tikrovę
Ir nežinoti kas svarbu.
Numirt tikrovei,
Kad atgimtum,
TIKROVĖJ NEKURTOJ ŽMONIŲ.


C/GB
Esavičius
20.10.2013 

2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Po vakcinacijos

 Politikai ir medikai mus ramina jog totali visuomenės vakcinacija yra būtina ir, kad galimi šalutiniai poveikiai yra tik nedidelė tikimybė. Statistika rodo, kad tik mažas procentas vakcinuotų žmonių turi komplikacijų.

  Kai žiūri statistiškai viskas atrodo gražiai, bet tiesiog susimąstykite, jeigu šis "nežymus procentas" žmonių nesivakcinuotų, jie išliktų sveiki.

   Kas kartą leidęs save ar savo vaikutį vakcinuoti, žinok, kad ne medikai ir farmacininkai, o tu asmeniškai prisiimi atsakomybę už pasekmes. Ir jei su tavim ar tavo vaikais atsitiks tai kas atsitiko su tais "nežymiu procentu"  žmonių, kaltinti galėsi tik save.

   Pasižiūrėkite tik keletą tikrų istorijų (ne statistinių) apie tuos "nežymius procentus" nukentėjusių nuo vakcinų. Čia tik tie kas viešina savo istorijas, o kokiam procentui žmonių vakcinų poveikis pasireiškė ne iškarto? To nežino niekas, bet apie tai galime spręsti iš tos pačios medicininės statistikos. Lietuvoje sveikas tik kas dešimtas vaikas!!! Ir taip beveik visame vakcinuotame pasaulyje. Tos baisios ligos kurios užplūdo mus visus ir iš kurių "gydymo" taip besarmatiškai pelnosi farmacininkai, tikrai neatsirado "iš kažkur", manau, kad tai pasekmė totalios vakcinacijos. Biznis yra biznis. Kuo daugiau klientų, tuo didesni pelnai. Laimi tas biznierius, kuris savo klientus auginasi nuo kūdikystės.

  Ši istorija apie jauną merginą, kurios gyvenimas apsivertė po "paprasto skiepo" nuo gripo:



Šie du dvynukai tapo invalidais po privalomos vakcinos:



11 Ukrainos vaikų mirė po privalomų skiepų:



Mergaitė mirė po privalomos vakcinacijos:



Paauglys mirė po tymų vakcinos:



Izraelyje, žydėms iš Etiopijos, vakcinuojant įvesdavo preparatą padarydavusį jas nevaisingomis:



Vaikutis po tymų, raudonukės vakcinos:

2013 m. spalio 15 d., antradienis

Tiesa visada paprasta, melas visuomet sudėtingas.

.


Ne viskas išmintis,
Kas sakoma išminčių,
Ir ką kiti cituoja
Pabrėžtinai dažnai.

Kaip musė sugadina,
Brangiausio vyno taurę,
Taip išmintis netinka,
Ne vietoj  ištarta.

Kvailiams tiesa ne rūpi,
Jie sublizgėti stengias,
Todėl ir daugžodžiauja
Ilgai ir nuobodžiai.

Tik paprasti dalykai,
Iš tikro genialūs.
Ir tik trumpai ir aiškiai
Pasakoma tiesa.


Esavičius

C/GB 16.10.2013

2013 m. spalio 12 d., šeštadienis

Ar jums ne keista?




   Jei koks nors žmogus viešai deklaruoja, jog žmonija tai blogis (jų yra per daug, todėl reikia sumažinti jų populiaciją) ir tuo pat metu pradeda aktyviai mokyti aplinkinius kaip reikia teisingai gyventi tam, kad tie kurių jis nekenčia, dar ilgiau ir sveikiau gyventų. Ar jums tai neatrodytų, mažų mažiausiai, keista?

   Šiuolaikinė materialistų politika pasižymi atviru siekiu sumažinti žmonijos populiaciją ir tuo pat metu, tie patys politikai, kaip įmanydami įstatymiškai stengiasi visus priversti (būtent priversti) gyventi „sveikai“. Priverstiniai skiepai kūdikiams, „nesveikų“ įpročių draudimai, priverstinis gydymas, priverstinė „profilaktika“, totali „sveiko“ gyvenimo būdo propaganda tapo mūsų gyvenimo kasdienybė. Mums tai neatrodo keista ir mes linkčiojame pritardami bet kokioms „sveiko“ gyvenimo iniciatyvoms, žavimės ir renkame tokius sveikatintojus mūsų visuomenės lyderiais, nes jie nenuilstamai rūpinasi mūsų pačių ir mūsų palikuonių sveikata ir gerove. Mums ne kyla klausimai, kodėl siekdami sumažinti žmonių populiaciją, jie visomis išgalėmis „rūpinasi“ mūsų sveikata.

  Šiek tiek istorijos. Būtent tokiomis pačiomis idėjomis, buvo iškelti vadovais ir pirmieji pasaulyje, valstybinės sveikos gyvensenos politikos propaguotojai, nacionalsocialistai (evoliucionistinio tikėjimo pagimdyta politika) Hitlerinėje Vokietijoje? Juk jie naikino „nesveikuosius“ vardan gerovės. Pirmoji pasaulyje valstybinė politika rūkymo ribojimui, dujinės kameros „nevisavertėms“ tautoms, jų propagandoje, buvo gėris skirtas žmonių ateičiai. "Arbeit macht frei" ("Darbas išlaisvina"), toks šūkis iki šiol kabo Lenkijos Aušvice. Sovietų marksistai, panašiais šūkiais ir „kilniais“ tikslais gulaguose naikino įgaliausią Rusijos visuomenės sluoksnį. Viskas juk buvo daroma „VARDAN ŠVIESIOS ATEITIES“. O dabar pasižiūrėkite ar šiuolaikinė, pasaulį užvaldžiusių materialistų, politika kuo nors skiriasi? Taip, be abejo skiriasi. Tik skiriasi ji ne tiksluose, o tų tikslų siekimo būduose. Juk jie siekia tų pačių tikslų (belyčiai žmonės, bendri vaikai, visuomenė be pinigų, nuosavybės suvalstybinimas, neopagoniškų žynių – materialistinės biurokratijos besąlygiška diktatūra). Jie tik pakeitė ankstesnį terorą į „žingsnis po žingsnio“ permanentinės revoliucijos politika. Juk teroras visada sulaukia atsako, o štai jeigu tu maitini nuodais savo priešą ir tuo pačiu įtikini jį, jog tai vaistai jo gerovei, tuomet vietoj pelnyto atoveiksmio sulauki padėkos, turtų ir šlovės. Juk rūpinamasi ne, bet kuom, o visuomenės "gerovę, sveikata ir ATEITIMI". Aušrinė Marija Liuciperovna, padedant visokiems dėdėms su ūsais, nenuilstamai rūpinais vaikų „gerovę“, farmacininkai su neomaksistais nenuilstamai rūpinasi „žalingų įpročių“ ribojimu, abortų šalininkai rūpinasi „šeimos planavimais“, bankininkai nenuilstamai rūpinasi mūsų pinigų saugumu ir pan.. Vienu žodžiu visos lapės staiga tapo aršiomis vištų teisių gynėjomis.

   Toks jausmas, kad bedievystės iš tiesų padarė didžiąją dalį visuomenės besmegenėmis vištomis, nes mes tiesiog nebegalime atskirti pasekmių ir priežasčių, todėl masiškai renkame neomarksistus savo bendruomenių ateities reguliuotojais, nesusimąstydami, kad vėliau teks kruvinomis ašaromis verkti kai 240 smogikų ateis į tavo namus vykdyti JŲ TEISINGUMO SUPRATIMĄ. Šiuolaikinėje politikoje užtenka bet kokią bjaurystę pagrįsti kuo gražesniais šūkiais ir gali daryti ką tik nori. Dievo Žodžio atsisakę žmonės, tiesiog nebeatskiria melo nuo tiesos, tikėdami materialistų pasakomis jie deda pamatus savo ir savo vaikų vergystei.

  Tiesiog užduokite sau klausimą, kam JAV valdžia (kuri vis labiau apsikrečia Spalio revoliucijos budelio Trockio permanentinės revoliucijos įdėjomis, per tokius patarėjus trockistus kaip Maiklas Ledinas), pradėjusi totalią kovą už pasaulio žmonių "sveikatinimą", užpirko milijonus plastikinių grabų ir sukūrė visą tinklą tuščių koncentracijos stovyklų Jungtinėse Amerikos Valstijose (internete daug informacijos šiuo klausimu pav.http://www.youtube.com/watch?v=m3zSDdm-SHI )? Kodėl prasidėjo tokia totali kova už ginklų atėmimą iš laisvų amerikiečių, nekreipiant dėmesio net į JAV tėvų kūrėjų konstitucijoje įtvirtintą teisę ir pareigą gintis nuo valstybės savivalės? Kodėl visi totaliai pratinami prie skiepų ir tuo pačiu per holivudą intensyviai plaunamos smegenys apie mistinius mirtinus virusus "iš kosmoso" ir apie tai kaip "šaunūs" valdžios atstovai kovoja su šiomis "grėsmėmis", uždarant karantinui ištisus miestus ir valstijas? Sakote kvailos konspiracijos teorijos. Gal būt, bet man niekaip nesueina du šiuolaikinės politikos principai. Kaip gali vienodai taikiai sugyventi visuotinės žmonijos populiacijos mažinimo siekis ir visuotinis žmonijos sveikatinimo vajus? Kažkuris iš šių siekių yra tik priedanga. Kažkodėl man nelabai tikisi, kad žmonijos populiacijos mažinimas yra tik klaidinantis siekis sukurtas tam, kad žmonių daugėtų ir jie kuo geriau ir ilgiau gyventų.

p.s. Svarbiausias dalykas, kurį mes galime daryti šioje padėtyje, tai tiesiog nustoti tikėti jų skleidžiamomis pasakomis. Juk kuo mažiau tikinčių materialistų įdėjomis, tuo mažesnė plotmė jų veiklai. 

Su broliška meile ir rūpesčiu
Esavičius

2013 m. spalio 7 d., pirmadienis

Du keliai


Minčių kavalkada
Nušluoja tiesas
Ir kokią gi pusę tu rinksies?

Filtruoji žinias,
Sveri, „už ir prieš“
Mozaika visatos dėlioji.

Kur žengsi žmogau?
Keliai tiktai du,
Kuris jų į ateitį veda?

Vienodi keliai,
Vienoda pradžia,
Vienodi riboženklių žodžiai.

Bet vieno gale,
Klaiki praraja,
O kitas nuves amžinybėn.

Tu stovi prieš juos
Ir žengti bijai,
Nes vedančių daug abejuose.

Vilioja vieni,
Vilioja kiti.
Ir daug paskui juos jau nuėję.

Tu likt negali
Tau niekas neleis,
Gali apie tai nesvajoti.

Tik žingsnis pirmyn,
Ir kelio atgal,
Daugiau niekada neberasi.

Tikėsi žmonėm
Nuseksi minia
Ir pragaro ugnį pasieksi.

Tikėsi Dievu,
Jis pats apsireikš,
Ir kelią teisingą nurodys.

Klausykis tylos,
Nes ten kur minia,
Ten Dievo ieškoti neverta.

Tik tu ir Kūrėjas,
Žmogaus Sūnuje,
Tiesos kelyje, pakeleiviai.


C/GB 08.10.2013

2013 m. spalio 5 d., šeštadienis

Ateistų, marksistų ir nuosaikiųjų evoliucionistinio materializmo remėjų himnas.



   Tie kas supranta rusiškai, tiesiog įsiklausykite į šios dainos žodžius tam, kad suprasti, koks yra psichologinis portretas žmogaus, kuris yra visokių revoliucjų ir perversmų pagrindinė smogiamoji jėga.

   Ši daina, tai nevilties kamujojamo žmogaus verksmas, žiūrint į pasiturinčiai gyvenančius brolius. Žmogus priekaištauja ir skundžiasi. Priekaištas skamba taip "Jus meldžiatės saviems dievams ir jie viską atleidžia jums". Jis neturi Dievo tikėjimo, nesimeldžia, bet apmaudo pilnu balsu priekaištauja tiems kas meldžiasi ir gyvena gerai (nes jiems atleistos nuodėmės). Pas jį nėra netgi minties, o gal būtent tai, kad jie nuoširdžiai atgailauja ir meldžiasi, o jis ne, yra jų sėkmės ir jo nelaimės priežastis.

  Toliau jis verkia, jog "Juk aš niekuo, niekuo nekaltas". Tai visų netikinčiųjų pagrindinė mintis, kalti visi aplinkui, bet tik ne jis pats. Mes krikščionys dėl nesėkmių visada kaltiname tik save (kaltas, kaltas aš labai kaltas), evoliucionistinio tikėjimo adeptai (materialistai bedieviai) visada kaltina tiktai aplinką. Pamenate senajame sojūze vis kovo už derlių, kurį kas kart sunaikindavo "netinkamos gamtinės sąlygos", "netikę darbininkai" arba užsienio imperialistai. Tas pats dabar ir socialisto Madūros valdomoje Venesueloje, kurioje nepaisant milžiniškų pelnų už naftą nebeliko netgi elementaraus tualetinio popieriaus. Madūro vietoj to, kad kaltinti savo durna galvą, kaltina visus aplinkui. Jis nei per nago juodymą neprilygsta Čavesui, kuris nors ir savotiškai, bet savo politikoje vadovavosi būtent Kristaus tikėjimo tiesomis ir tą viešai demonstravo.

  Ir pabaigai šio himno akcentas, "jei tik aš sustiprėsiu (gausiu progą), jus man už viską sumokėsite". Koks baisus pasiryžimas. Matėme tai 1917 metų, spalio socialdemokratinės  revoliucijos metu (tik vėliau ji tapo išskirtinai bolševikinė, sunaikinus konkuruojančias materialistų sektas rusijoje), kai tokie žmonės puolė plėšti, žudyti ir prievartauti, pateisinant tai šūkiu "Plėšk tai kas priplėšta".

  Vakariečiai, evoliucinio materializmo pagimdytų ateistinių sektų grėsmės akivaizdoje suprato šį nelaimingo, bedievio žmogaus psichologijos fenomeną, todėl ėmėsi vykdyti visuotinės gerovės politiką. Tai suveikė. Pagrindinis materialistų bastionas griuvo, bet pati visuotinės gerovės politika pradėjo iškrypti, nes ji vis labiau atsitraukia nuo mūsų gerovės pagrindo - Jėzaus Kristaus mokslo. Materialistinės sektos (pagrinde socialdemokratinės pakraipos) šiuo metu tapo klastingesnės ir todėl dar pavojingesnės mūsų bendruomenėms.

    Maitinti vargšus yra teisinga ir būtina, o štai sodinti vargšus sau ant galvos, perimant jų gyvenimo būda (pavadinus tai socialinę politika, kurią šiuo metu netgi JAV, buldozerio principu, stumia dabartinė jų vyriausybė) yra kvaila. Jėzus prieš maitindamas minias, mokė jas tiesos kelio. Iš visos nemokamai duoną valgančios minios, tik nedaugelis suprato Kristų ir patikėjo. Sekantį kartą, susirinkusioms minioms, Jėzus aiškiai pasakė, kad ne dėl manęs jūs čia visi susirinkote, o vien dėl to, kad duonos prisivalgėte iki soties, ieškokite ne praeinančios duonos, o Amžinosios. Tai buvo tiesa, o tiesa dažnai žeidžia mūsų savimeilę (vakarų pasaulį dabar užplūdo tie kas ieško duonos, o mes jiems duodami, pamirštame pasakyti tiesą apie tai kad jų gerovė yra Jėzus Kristus, neliks vakaruose Jėzaus Kristaus, nebeliks ir gerovės). Ta pati minia, kuri bandė pagriebti Jėzų ir per prievartą paskelbti karaliumi Jeruzalėje, bei klojo savo drabužius jam įžengiant į miestą, po kiek laiko laiko isteriškai reikalavo, kad jį nukryžiuotų.

   Kaip turime elgtis su varguoliais mes, Kristaus mokiniai?

   Prieš kelis metus mano vaikai pastebėjo senutę gulinčia skudurų krūvoje po daugiabučio balkonu ir atbėgę papasakojo mums. Mes su žmona nedelsiant ten nuėjome ir pradėjome klausinėti kas atsitiko. Pasirodo Vilniaus miesto savivaldybės klerkai (kuriai priklausė šis butukas) išmetė senolę į gatvę dėl to, kad ji neturėjo jokių dokumentų, gėrė ir nemokėjo pinigų. Todėl senolė jau kelis mėnesius gyvena po balkonu. Dokumentu ji ne turi, nežino nei ką daryti nei kaip, visą gyvenimą dirbo kažkokiose statybose, giminių ne turi nes užaugo vaiknamyje, šeimos taip pat nesusikūrė (tai dažnas atvejis pas valstybiniuose vaiknamiuose užaugintus vaikus, jie neturi jokio supratimo apie realų gyvenimą. Sulaukus pilnametystės juos tiesiog išmeta iš vaikų namų ir pamiršta). Buvo žvarbus rudens vakaras, todėl ten jos palikti negalėjome. Pasitarę su žmona, nutarėme ją nuvežti į nakvynės namus apie kuriuos ji nėra net girdėjusi. Atvežėme ją į Vilniaus Arkivyskupijos Karito nakvynės namus, prie geležinkelio stoties. Nuėjau pakalbėti. Atidarė budėtojas ir pasakė, kad dabar priimti nėra jokios galimybės, nes vėlus vakaras, atvežkite ją rytoj. Pasiūlė pabandyti ją nuvežti į Naujojoje Vilnioje esančius savivaldybės nakvynės namus. Važiuodami į Naujają Vilnią su žmona tarėmės ką daryti jei jos ir ten nepriims. Senolė tiesiog neįtikėtinai baisiai dvokė, važiavome atidarytais langais, todėl siūlyti žmonai vežti ją pas mus namo aš nesiryžau. Bet žmona lyg niekur nieko pati pasakė, kad jei ne, tuomet galės pernakvoti pas mus, nusiprausti, rasime kokius nors drabužėlius pasikeisti. Ačiū Dievui tose nakvynės namuose pasitaikė labai geras budėtojas, kuris maloniai išklausė mus ir leido senolei pasilikti nakčiai be jokių dokumentų. Mes pažadėjome ją pasiimti ryte ir nuvežti į Krikščioniškus nakvynės namus. Kitą dieną labdaros parduotuvėje nupirkome kažkokius drabužėlius, batus, striukę ir iš pačio ryto nuvažiavome pasiimti senutės. Kai tik senolė mus pamatė, pašoko ir pradėjo berti priekaištus (girdint nakvynės namų darbuotojams), kad jai labai nepatiko tie nakvynės namai, maudantis buvo tik kažkoks muilo gabalėlis, davė valgyti mažai ir neskaniai, miegoti buvo nepatogu, davė kažkokius negražius drabužėlius pasikeitimui ir t.t. Mes su žmona buvome sukrėsti. Aš pasistengiau kuo skubiau išvesti prakeiksmus beriančią senolę iš nakvynės namų, raudonuodamas iš gėdos dėl tokių senolės kalbų ir negrabiai dėkodamas darbuotojams, kad jie ją priėmė. Atsisėdom į mašiną. Išmečiau jos senų drabužių rišulėlį į konteinerį, daviau mūsų nupirktus drabužius ir pasakiau, kad ji elgėsi bjauriai. Jei ji tokiu pat būdu rengiasi bendrauti ir Karito nakvynės namuose, tuomet neverta ten važiuoti. Ji turi suprasti, kad jai niekas nieko nėra skolingas ir neprivalo nieko daryti jos labui. Nakvynės namų personalas tikrai nėra nusipelnęs tokių įžeidinėjimų. Senutė pradėjo teisintis ir pažadėjo daugiau taip ne daryti. Tada aš jai pasakiau, jog mes su žmona esame krikščionys ir prieš vežant ją į Karitą, mes norėtume kartu su ja pasimelsti, kad viskas būtų gerai. Veidrodėlyje įdėmiai stebėjau jos veido išraišką. Senutės veidas bylojo apie pasibjaurėjimą tokiu pasiūlymu. Ji pradėjo berti, kad jai visokie sektantai nepatinka, nes atima viską iš patiklių žmonių (ir taip kalbėjo žmogus gyvenęs po balkonu!!!). Todėl mes galime melstis, o ji paklausys. Aš atsakiau, kad taip ne bus, jei nori, kad mes vežtume ją pas Krikščionis, ji turi pakartoti kartu su mumis maldą "Tėve mūsų". Neturėdama kitos išeities ji sutiko. Mes pasimeldėme, ji kartojo maldą paskui mus. Po maldos veidrodėlyje mamačiau jos veidą. Jis buvo neįtikėtinai pasikeitęs, pašviesėjęs. Aš paklausiau, ar viskas gerai? Ji atsakė, kad tai pirmas kartas gyvenime kai ji meldėsi ir jai kažkodėl pasidarė labai, labai gera.
  Mes atvežėme ją į Karitą. Nuėjau vienas ir pasikalbėjau su kažkokia jauna mergina, kuri ten vadovavo. Ši išklausiusi, paaiškino kaip jie padeda tokiems žmonėms ir kad tai nėra taip paprasta. Aš ją užtikrinau, kad jeigu bus kokios nors papildomos išlaidos dėl senolės gyvenimo, aš jas apmokėsiu, palikau savo telefoną ir paprašiau paskambinti. Po kelių savaičių man paskambino ir pasakė, kad viskas gerai, dokumentus sutvarkė ir ji dabar gauna socialinę išmoką, ji gyvena nakvynės namuose ir viskas pas ją gerai.

p.s. Nenusigręžkite nuo žmonių kurie papuola į bėda, bet dar svarbiau, neleiskite jiems nustatinėti kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis jie priims tą paramą (dabartinė socialinė sistema per prievartą atima iš mūsų ir padalina tiems kam tos paramos net nereikia, todėl vis daugėja dykaduonių). Jei jie priima iš jūsų paramą, tuomet jie privalo elgtis taip kaip jūs jiems nustatote, o ne atvirkščiai. Jei ne, tuomet visada gerbkite jų laisvę, jei nori tuomet tegu gyvena po balkonais, per prievartą jų iš ten traukti ne reikia, bet jei jie vėliau apsigalvoja ir dar karta paprašo, tuomet vėl padėkite jiems. Jei pas jus paprašo išmaldos, duokite bet kada ir neklausinėkite. Alkaną pamaitink, nuogą aprenk.O štai jei žmogus nori, kad tu padėtum jam pakeisti gyvenimą ir tampa tavo išlaikytiniu, naudodamasis tavo resursais ir laiku, tuomet sąlygas diktuojate jūs ir jos turi būti labai aiškios.

Su broliška meile ir rūpesčiu
Esavičius