2017 m. rugpjūčio 19 d., šeštadienis

budynė


vilku širdis mėnulin staugia
nėr kur to skausmo paskandint
žmogus iškęsti viska gali
jei bus su kuo pasidalint

tu palaikyk ji už parankės
ir gražų žodį pasakyk
tiek žmogui tam tik ir te reikia
surast kam skausmą išsakyt

te vėtros blaškosi padangėm
ir krušos daužo pasėlius
mes būsim čia kur esam gimę
ir palaikysime savus

2017 m. rugpjūčio 5 d., šeštadienis

Элитарная древесина, басня


Какой великий дуб,
Царь леса и лугов,
Ни ветру, ни пурге, ни буре,
Не поломать его.

В его тени и на ветвях,
Тьма птиц и разного зверя,
И сам он однороден,
От корня до вершины.

Ну вот пришла пора,
И к дубу бабочки слетелись.
Как радуга красивы и нежны.
Обрадовались ветви что на них,
Танцуют бабочки в экстазе:

"Взгляните ствол и корни,
Что за небесная краса
Теперь у нас в друзьях.

Вершина мы, и лишь поэтому,
Они избрали нас для своих танцев!
Какая честь, ведь мы элита дуба великана,
Мы господа, а ствол и корни
То лишь придаток, к нам Ветвям!


А бабочки танцуют и перлы на листву кладут,
И ветви гордо шелестят:
Нашу листву коронами покрыли,
Мы господа, которым честь воздали
Наши небесные друзья.
А вы, и ствол, и корни,
Смердящее мужло, не ровня с нами."

Поднялся ветер, бабочек он сдул,
А перлы червячков родили,
И стали ветви опекать червей,
Ведь то небесных бабочек плоды.
Таких друзей, какими ветви жаждут быть.

И чудо, вот, небесные плоды,
Ветвям окрас сменили,
И радугой огромный дуб расцвёл.
А до того, лишь зелень без конца,
Продвинутые ветви в скуку загоняла.
Теперь вокруг цвета благоухают,
И ветви радостно воспели:

„Мы к совершенству тяготеем.
А вы внизу, и ствол и корни,
В средневековой тьме сидите до сих пор,
Ну ладно, мы научим вас культуре"

Сказав, они по братски в низ,
Мужланам червячков стрясли.

Теперь уж черви взялись и за ствол,
Его элитной мудростью почтили.

И с каждым днём менялся дуб могучий.
Всё разноцветнней становился он.

„Мы совершенней и красивей,
Лишь корень, всё во тьме и грязи,
Но что нам дело до глупцов в земле?
Пусть зависть их гнобит,
Ведь мы элита“

И вот пришёл тот день,
Когда у егеря закончилось терпение,
Ведь дуб сухой  в лесу заразу разносил,
Пилить он начал дуб огромный
И радостно запели ствол и ветви:

„Ну наконец, избавимся от этих грязных,
Не культурных, не образованных корней.
На новый уровень мы вознесёмся.
А вы и дальше прозябайте в той грязи,
Которая нас больше не волнует."

Тем временем дубовый ствол и ветви
На мелкие дрова рубили.

„Ну вот, какая радость
Свободу наконец вкушаем.
Какая благодать, теперь отдельно каждый,
Элитными частями,
Мы независим друг от друга!
Прогресс, в кладовке тёплой,
Ровными рядами мы лежим,
И наслаждаясь можем петь:

"У нас и мир и безопасность!
Ни беспокоит нас ни ветер ни мороз.

Спасибо бабочки, Ура прогрессу!“

Тем временем с кладовки каждый день,
Охапку дров куда то уносили,
А части дуба что остались,
Дискуссиям элитным предавались,
Всё предвкушая совершенство то
В которое их братья уходили.

Одна красивейшая и больше всех других,
Червивой мудрости принявшая в себя колода,
Последняя осталась в кладовой.

Всех проводила и жила в мечтах,
О том учении бабочками данном.

И вот тот день настал,
Её несут куда то.
И на руках, она полна надежд
О том великом совершенстве,
Что грядёт.

Вот дом, а в доме печка.

"Постойте, это что?! Ведь я такое совершенство, куда меня суёте?!!!

А человек пихнув застрявшую колоду силой, процедил:

 "Лезь в печку ты
                             тупое
                                        бесполезное
                                                             гнильё!!!

п.с.

А корень дуба как? Не интересно вам?

Он новый дал росток.

Но бабочки и вновь, вокруг ростка порхают.

Корманёнство

Капламоторное гребание
В отложных пальмовых бегах
Вышчюрит маленькое тание
Откоса маетных шагах

Глубарь отстал от вышакова
Румын с болгарином уснул
И бесподобные оковы
Он с удовольствием лизнул

Кормушка веером накрылась
Макушка над горой торчит
И ни кому до них нет дела
Судьба о будущем молчит

Копыта на горбы закинув
не видем тающего льда
Обрюзглотелые маркизы
Торчат из старого окна

Мырдует он, алпочит глотка
И некропамятный жетон
В кармане дырка кровоточит
Дешёвым едким табаком

Упал, моргнул, вздохнул, отжался
Картавым мерзким языком
И словоблудное мытарство
Плеснул в эфир порожняком

2017 m. liepos 7 d., penktadienis

надкусанное яблоко


Учение свет, сказал люцифер,
И яблоко в раю подал,
"Раскрой глаза и станешь богом",
Он в ад направил всех, соврал.

С тех пор, змеюка, нашим детям,
Через своих рабов твердит,
Учится, трижды раз, учится,
Хоть сам в аду смолой смердит.

2017 m. liepos 5 d., trečiadienis

Реальность



Загнанные овцы, содранная шерсть,
Стадо поредевшее некому стеречь.
Волки окаянные всех теперь пасут,
И овец напуганных весело грызут.

Emancipuotos kiaulės.



 Karta teko viešėti viename ūkyje ir senas ūkininkas paprašė padėti pririšti kiaulę, kad paršiukai galėtų ją pažysti. Esu miesčionis ir man tai buvo atrakcija, todėl nedelsiant sutikau, bet aš paklausiau ūkininko, o kam rišti tą kiaulę? Ar čia taip visuomet daroma? Ūkininkas atsakė, kad ne, tiesiog šita kiaulė pusprotė išsigimėlė, kuri savo paršiukus ėda (kalbant politkorektiškai – darosi abortus)

  Kai mes dviese pradėjome rišti paršę už kojų prie gardo atramų, ji visaip protestavo ir žviegė, (manau savo kiaulių kalba ji bandė mums pasakyti apie tai, kad mes pažeidžiame jos teises). Bet savaime suprantama, kad mes nekreipėme į protestus jokio dėmesio. Jeigu kiaulė elgiasi ne natūraliai ėsdama savo vaikus, tai argi normalūs žmonės turėtų leisti tokį išsigimelišką elgesį ir kreipti dėmesį į paršės žviegimą? (Esu įsitikinęs, kad jeigu ūkininkas paršės žviegimo paveiktas, pradėtų toleruoti jos išsigimeliškus norus, arba Europos komisarams iš dyko būvimo ateitų į galvą „išganinga“ mintis bendraeuropinėmis konvencijomis priverstinai ginti „paršių teisę ėsti savo vaikus“, visas jo valdomas ūkis labai greitai sužlugtų.)

   Dar tada susimąsčiau, kad tik tvarte gyvenančiai ir pastoviai jovalo iki soties gaunančiai paršei, gali kilti noras žudyti savo vaikus. Nei vienam natūraliai gamtoje gyvenančiam gyvūnui (patelei) mintys nužudyti (išiabortinti) savo vaiką, kilti negali. Nors jie gyvena miškuose, laukuose ir slėniuose, bet jiems visiems visko užtenka, o va „kultūringai“ ir „civilizuotai“, „beveik emancipuotai“ tvarto kiaulei paršiukai yra trukdis jos gyvenime. Jie gali pretenduoti į dalį jovalo, be to ir patinas ilga laika negalės prieiti. Vienu žodžiu elegantiškai ir šiuolaikiškai tvarto kiaulei, vaikai tik problema. Ji paniekinamai žiūri į savo laukines seseris, nesuvokiančias jos civilizuoto gyvenimo kiaulidėje privalumų.

   Mums kalbantis su ūkininku mes pražiopsojome kaip vienas iš paršiukų pribėgo prie paršės snukio (turbūt norėjo pasimeilinti mamai) o ji pamačiusi paršiuką griebė jį dantimis ir perkando per pusę.

  Baisu.

   Net mums lyg ir viską padarius, kad vaikučiai gyventų, pusprotė kiaulė vis viena rado progą padaryti vienam iš mažylių abortą.

   Žiūrėdamas į perkastą kiauliuką ir kraujuotą paršės snukį galvojau, kas galėtų skatinti tokį motinos elgesį? Vis vijau mintį apie tai, kad gal paršė tai darę iš meilės, nes mąstydama racionaliai (jos ribotu paršišku suvokimu) įsivaizdavo, kad nesugebės išlaikyti ir užauginti tiek daug paršiukų, duoti jiems visiems tinkamą tvartui išsilavinimą, jos esamo jovalo neužtektų visiems, todėl kiauliukai augtų nepavalgę ir nelaimingi. Bet tuoj pat nuvijau tą mintį, juk netgi kiaulė turėtų suprasti, kad jovalo būtų tiek kiek yra kiauliukų, o jos asmeninės pastangos vaikų auginime tvarte yra nieko dėtos.

   Kai aš šitą istoriją pasakojau vienai aršiai feministei, kovotojai už „moters teisę į apsisprendimą“, ji tiesiog pasiuto ir pradėjo šaukti, kad moterys ne paršės ir kad aš čia pateikiau pasibjaurėtiną sugretinimą, įžeidžiau visų, už nevaržomą teisę į abortus (vaikų žudymą) pasisakančių, emancipuotų ir civilizuotų moterų „šventą“ kovą.

   Jai aprimus, aš atsakiau, kad mano pasakojimas buvo apie anomalijas kiaulidžių gyvenime, jei ji šiame pasakojime įžvelgė save ir savo bendražyges, tai aš labai apgailestauju, nes aš asmeniškai labai gerbiu tikras, natūraliai ir adekvačiai į pasaulį žvelgiančias moterys ir jos man tikrai nesiasocijuoja su išprotėjusiomis paršėmis ėdančiomis savo vaikus.
   
p.s.   JAV Montanos valstijoje sudužo lėktuvas, kuriuo skrido abortų klinikų tinklo savininko Irvingo Motore Bud Feldkamp‘ o III-jo šeima. Dvi dukterys, jų vyrai ir penki anūkai. Keistas sutapimas, lėktuvas sudegė netoli Šv. Kryžiaus katalikiškų kapinių, kuriose tinkintieji pastatė simbolinį „negimusiojo grabelį“, paminklą vaikams žuvusiems nuo abortų. Prie šio paminklo, žmonės dažnai susirinkdavo melstis už negimusius vaikus, jų nelaimingas, pasaulio propagandos suklaidintas motinas ir visus gydytojus kurių rankos suteptos nekaltų vaikučių krauju. Tikintieji taip pat meldėsi ir dėl Budos Feldkampo atsivertimo nuo savo žudynių biznio. Vietos laikraščiai rašė, kad antra diena po lėktuvo katastrofos Feldkampas buvo atvažiavęs į lėktuvo kritimo vietą. Įdomu ar jis matė „Negimusiojo kūdikio“ paminklą?

   Biblija mus moko: ... Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavę daryti pikta. (Ekl 8,11)

Nusikaltimo „toleravimas“, tai taip pat nusikaltimas.

p.s.s.   O čia video apie nuostabią moterį, kuri išgyveno po to kai ją nutarė nužudyti (išsiabortuoti) jos motina. Jos gimimo liūdijime įrašyta "GIMĖ ABORTO METU".





Vladimiras Troščenka

2017 m. liepos 4 d., antradienis

Вечность



Всё в этом мире вечно,
И глупым срок определён.
Незнание благо, знание бремя,
Тупому снится - он умён.

Мудрейших жизни очень скромны,
А глупый пыжится всегда.
Чем больше знаешь, тем страшнее,
Незнания вокруг стена.

Лишь тот кто станет как ребёнок,
В блаженство вечное войдёт.
А тот кто мудрым возомнился,
На муки сам себя обрёк. 

2017 m. liepos 3 d., pirmadienis

Ar gali efektyviai valdyti bendruomenę degradacijos teorijos adeptai?




 Kiekvienas mąstantis žmogus suvokia, kad tai ką be perstojo mums kala per žiniasklaidą, moko mokyklose ir universitetuose reikia priimti labai kritiškai, nes mes patys nejučiom tampame tiesiog įteigtos gyvensenos adeptais įsivaizduodami, kad tai mūsų toks požiuris.

  Kuomet valdai gyvensena (tai yra mūsų įsivaizdavimus, formuojamus per žiniasklaidą ir mokyklą) tuomet belieka tik technikos klausimas kaip tai paversti asmenine valdžia ir pajamų šaltiniu. Mes tampame tiesiog ganomi galvijai, kuriais manipuliuojama taip kaip norima.

 "Kiek kartų ne mestum kubelius su raidėmis, nors ir milijoną, - eilėraštis nesigaus. O visata yra sudėtingesnė nei eilėraštis. Pamąstyk, nejaugi tiki, kad ji atsirado atsitiktinai?“

Ciceronas ...

 
  Šiuo metu žmonija turi tik du požiūrius į visatos egzistenciją:

  Pirmas (dominuojantis) – Evoliucionistinis. Jis teigia, kad Visata atsirado po „Didžiojo sprogimo“ atsitiktinai įvykusio prieš „milijonus ir milijardus“ metų.

   Antras – Dievo Žodis, kuris mums pateikia apie 6000 metų terminą, nuo to laiko kai Visagalis Viešpats Dievas, savo Žodžiu sukūrė visą regimą ir neregimą pasaulį.

  Kažkuris iš šių dviejų požiūrių yra melagingas, todėl siūlau pažvelgti į visuotinai žinomus faktus be evoliucionistų, nuo mažens mums skiepijamos jų interpretacijos:

    Antras termodinamikos dėsnis skelbia entropiją – energijos (materijos) praradimą t.y. Viskas pasaulyje yra linkę į netvarką. Viskas susidėvi, dyla, griūna, ardosi. Niekas negerėja savaime. Jei kas nors paliekama likimo valiai, tai tiesiog subyra į sudedamąsias dalis. Toks visuotinis pasaulio medžiagos būvio mechanizmas, tiesiogiai prieštarauja evoliucijos teorijos skelbiamam savaiminiam pasaulio susitvarkymui (evoliucionavimui) iš paprasčiausio link sudėtingo.

    2000 metais, žemėje gyveno apie šešis milijardus žmonių. Biblija moko, kad prieš 4400 metų buvo tvanas ir išsigelbėjo 8 žmonės, jei skaičiuoti matematiškai, tuomet viskas atitinka ir tikrai per tiek metų iš 8 žmonių galėjo pasidauginti šeši milijardai. Bet va štai jeigu žiūrėsime į evoliucijos teoriją kuri moko, kad žmonijai yra apie tris milijonus metų, tuomet kaip be skaičiuotum šiai dienai žmonių turėtų būtų apie 75 000 žmonių į vieną kvadratinį centimetrą.

   Evoliucijos teorija aiškina, kad žvaigždynų ir žvaigždžių formavimasis yra labai ilgas procesas. Pav. Astrologijos vadovėliai moko, kad raudonos žvaigždės lėtai pavirsta į žvaigždes baltuosius nykštukus. Tam procesui reikia milijonų metų. Bet faktai kalba ką kitą. Egipto hieroglifai (2000 metų iki mūsų eros) byloją, kad Sirijus buvo raudonoji žvaigždė. Ciceronas 50-tais metais prieš mūsų erą sakė, kad Sirijus raudona žvaigždė. Seneka aprašė, kad Sirijus raudonesnis nei Marsas. Ptolėmėjus užrašė Sirijų kaip vieną iš 6 raudonųjų žvaigždžių. Visi senovės astronomai pažymėjo, kad žvaigždė Sirijus buvo raudona žvaigždė. Šiai dienai Sirijus yra baltasis nykštukas. Nepraėjo nei 2000 metų, kai Sirijus pavirto į baltąjį nykštuką. Tam neprireikė milijonų metų.

   Aplink Saturną yra žiedai, bet jie yra ne stabilūs ir pastoviai labai greitai tolsta nuo Saturno. Saturnas praranda savo žiedus. Jeigu visatai yra milijardai metų, kodėl aplink Saturną vis dar yra žiedai? Jie jau seniausiai turėjo visi išsisklaidyti.

   Aplink mūsų žemę sukasi mėnulis. Yra visuotinai žinomas faktas, kad mėnulis po truputį tolsta nuo žemės. Tai reiškia, kad ankščiau mėnulis buvo arčiau žemės. Dėl savo traukos jėgos, Mėnulis žemėje sukelia potvynius ir atoslūgius. Jeigu žemei yra milijardai metų, tuomet ankščiau Mėnulio sukelti potvyniai turėjo padengti žemė du kartus į dieną.

   Visuotinai yra žinomas faktas, kad kosmosas yra pilnas dulkių. Būtent todėl kosminių laivų iliuminatoriai būna labai subraižyti. Prieš amerikiečiams nusileidžiant mėnulyje, mokslininkai pabandė apskaičiuoti koks gi ten yra dulkių sluoksnis, kadangi mėnulio ne saugo atmosfera. Buvo apskaičiuota, kad apytiksliai kas 10 000 metų nusėda apie 2 centimetrus kosminių dulkių. Padauginus iš milijardų metų, jie nusprendė, kad ten yra kelių kilometrų storio dulkių sluoksnis, todėl bus labai sudėtinga nusileisti kosminiam aparatui. Būtent baiminantis dėl dulkių, JAV kominiams laivams, kurie turėjo nusileisti mėnulyje, buvo suprojektuotos milžiniškos pagalvės ant nusileidimo kojų. Netgi kosminio laivo nusileidimo laipteliai buvo suprojektuoti 30 cm. trumpesni, nes buvo manoma, kad dulkių sluoksnis bus labai didelis. Bet kai pirmas laivas nusileido, visi pamatė, kad ten yra tik apie viena centimetrą dulkių. Kur kitos dulkės? Vienas centimetras dulkių Mėnulyje labai aiškiai patvirtina, kad mėnuliui nėra milijardų metų, daugų daugiausia jam apie 10 000 metų.

   Kosmose pastoviai skraido kometos. Ir skrisdamos kometos pastoviai netenka savo medžiagos. Paskui jas nusidriekia ilga uodega. Bet visada netekti medžiagos neįmanoma, turi gi būti pabaiga. Buvo apskaičiuota, kad kometų gyvybingumo laikas (kol praras visą medžiagą) yra mažesnis nei 10 000 metų. Bet tada kyla klausimas, jeigu visatai milijardai metų, kodėl iki šiol skraido kometos?

   Žemė sukasi aplink savo ašį. Šio sukimosi greitis pagal ekvatorių yra 625 km per valandą. Kas dieną šis greitis mažėja viena tūkstantąją sekundės. Kas dieną, dienos ilgis padidėja viena tūkstantąją sekundės, nes būtent tiek sumažėja žemės sukimosi greitis. Tai reiškia, kad ankščiau žemė sukosi greičiau. Prieš kelis milijonus metų žemė suktųsi labai greitai ir dienos būtų labai trumpos. Būtų baisi išcentrinė jėga, vėjai būtų 8000 km. per valandą. Ir jums ne atrodo keistai teiginiai, kad dinozaurai gyveno 200 milijonų metų atgal? Tuo metu būtų toks žemės sukimosi greitis, kad dinozaurai būtų tiesiog ištaškyti po visą visatą.

   Sacharos dykumoje vėjai dažniausiai pučia į vieną pusę. Būtent dėl to, dykumos pakraščiuose yra išdžiovinami vis didesni plotai ir dėl to Sacharos dykuma pastoviai auga. Sacharos dydis yra iš šiaurės į pietūs yra 2080 km. Kas metai Sachara padidėja 6,5 km. apskaičiavus didėjimo tempus neseniai buvo paskelbta, kad Sacharos dykumai yra tik apie 4 tūkstančius metų. Tai didžiausia žemėje dykuma. Bet jeigu žemei yra milijardai metų, tai kodėl nėra didesnės dykumos? Juk jos visos auga. Kodėl pačiai didžiausiai pasaulio dykumai yra tik apie 4 tūkstančius metų? Tai patvirtina Biblijos mokymą, kad prieš 4 tūkstančius metų įvyko didysis tvanas, nes po vandeniu jokių dykumų ne būna. O tvanui nuslūgus ir susistabilizavus žemės kontinentams dykumos pradėjo augti.

   Moksliniuose žurnaluose ir mūsų vaikų vadovėliuose, kaip didelio mūsų žemės amžiaus įrodymas yra pateikiami išgręžto ledo pavyzdžiai. Šis ledas gręžiamas Grenlandijoje arba Antarktidoje ir išimtuose pavyzdžiuose yra matomi taip vadinami metų žiedai. T.y. Baltas ledo žiedas, po jo eina permatomo ledo žiedas ir jie taip sluoksniuojasi. Mokslininkai aiškina, kad tai yra metų žiedai, nes vasara ledas tirpsta ir vėliau užšąla, todėl jis yra permatomas, o žiema eina sniegas, todėl jis susipresuoja ir būna baltas. Didžiausias pasaulyje gręžinys yra 3300 metrų gylio ir ant ištraukto ledo pavyzdžių yra paskaičiuota virš šimto tūkstančių taip vadinamų metų žiedų. Tai neva turėtų įrodyti, kad žemei yra daugiau nei 6000 metų. Bet kažkodėl nėra viešinamas vienas įdomus atsitikimas. Antrojo pasaulinio karo metu keliolika sąjungininkų lėktuvų nusileido Grenlandijoje. Jiems baigėsi degalai. Tuos lėktuvus pamiršo, bet štai 1990 metais, vienas entuziastas nutarė tuos lėktuvus išsigabenti iš Grenlandijos. Koks gi buvo jo nustebimas, lėktuvai buvo palaidoti po 75 metrų ledo sluoksniu. Buvo nutarta padaryti didelius gręžinius ir tuos lėktuvus iš ten ištraukti dalimis. Darant gręžinius, buvo pastebėta, kad taip vadinamų „metų žiedų, buvo tūkstančiai. Nors lėktuvai atsidūrė po ledu tik 48 metus atgal. Tada buvo nustatyta, kad šie taip vadinami „metų žiedai“ neturi jokio ryšio su metais, tai tiesiog atšilimo atšalimo žiedai, kurių gali susidaryti po kelis per dieną pasikeitus orams. Nors ledo žiedų teorija buvo paneigta, bet iki šiol mūsų vadovėliuose ji yra pristatoma, kaip įrodanti žemės amžių.

   Seniausias žinomas medis pasaulyje yra pietų Kalifornijoje, nustatyta, kad šiam medžiui yra 4300 metų. Būtent prieš tiek laiko pagal Bibliją buvo tvanas. Natūralu, kad kitų senesniu augalų neliko, nes viskas buvo tvano sunaikinta.

   Pats didžiausias koralų rifas yra Australijoje. Didysis rifų barjeras. Ekologai tyrinėję rifą dvidešimt metų, nustatė jo augimo tempus ir apskaičiavo, kad šiam rifui apie 4400 metų. Jei žemei milijardai metų, kodėl nėra didesnio rifo? Tai vėlgi patvirtina tvano teoriją, nes tvanas sujudino visus žemės vandenis ir visi rifai persimaišė ir buvo sunaikinti. Todėl augti iš naujo jis galėjo tik po tvano t.y. 4400 metų atgal.

   Turbūt visi pamena, zoologijos vadovėliuose paveiksliukus kuriuose pavaizduoti embrionų vystimosi etapai. Teigiama, kad embrionas vystydamasis pereina visus evoliucijos stadijas, nuo primityvios formos. Ši teorija jau seniai atmesta mokslininkų, kadangi buvo nustatyta, kad visi duomenys buvo sufalsifikuoti ir tai padaręs teorijos kūrėjas vokietis Ernestas Gekelis 1863 metais viešai prisipažino. Vienintelis dalykas kurį jis pasakė sau pateisinti buvo „na juk visi taip daro“. Nors jau daugiau nei šimtą metų yra įrodyta, kad Ernesto Gekelio tyrimai yra klastotė, bet vis vien iki šiol tie paveiksliukai su paaiškinimais yra kemšami mūsų vaikams kaip neabejotina tiesa.

   Hitleris yra pasakęs, kad „jeigu sakyti melą ilgai, garsiai ir labai dažnai, žmonės pradės juo tikėti. Žmonės labiau linkę tikėti dideliu melu, nei mažu“. Vaikams nuo vaikystės yra kalamas evoliucijos teorijos teisingumas. Todėl užaugę vaikai, net nesusimąstydami pradeda kalbėti „na juk visi žino, kad žemei milijonai ir milijardų metų“.

p.s. JAV mokyklų vadovėliuose, 1950 metais, buvo tik apie 3000 žodžių apie evoliuciją, apie ją buvo pasakojama kaip apie vieną iš teorijų, o ne kaip apie neginčijamą tiesą. Iki pat 1963 metų JAV mokyklose buvo labai mažai mokoma apie evoliuciją ir pasaulėžiūra buvo formuojama Biblijos pagrindu. 1963 metais JAV vadovėliuose žodžių apie evoliuciją padaugėjo iki 33 000. Tais pačiais metais JAV valstybinėse mokyklose buvo nustota melstis ir mokyti Biblijos tiesų.

Dabar šio mokymo vaisiai:

Nuo 1963 metų JAV pradėjo augti lytinių ligų susirgimų statistiką tarp 10-14 metų paauglių. Iki 1985 metų šis skaičius padidėjo 385 proc. !!! .

Po 1963 metų pradėjo kilti smurtinių nusikaltimų skaičius JAV. Iki 1990 metų šis skaičius padidėjo nei daug nei mažai 995 proc. !!!

Po 1963 metų stipriai nusmuko JAV moksleivių nacionalinių egzaminų rezultatai. Ta mokymo kokybės smukino statistika buvo tokia baisi, kad JAV švietimo departamentas 90 metais visiškai panaikino nacionalinius egzaminus JAV valstybinėse mokyklose.

Tai tik keli skaičiai, bet jie labai akivaizdžiai šaukia apie visuotinę degradaciją kurią skatina evoliucijos teorijos suformuotos pasaulėžiūros mokymas. Reikia pagaliau susimąstyti ar verta mokyti vaikus to, kas tiesiu keliu veda į degradaciją ir pražūtį.

Pažvelkite ko yra mokomi mūsų vaikai, mūsų mokyklose, kokia pasaulėžiūra jiems yra diegiama?

 Biblija moko: Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo. (Pat 22,6).

 Kokį kelią vaikams rodo mūsų mokyklos?

2017 m. liepos 2 d., sekmadienis

Kaip purvinas kaimietis gali tapti kilmingu žmogumi?



Yra trys skirtingi matymo ir aplinkos suvokimo būdai.

Pirmas tai pagoniškas (paganus lot. kaimietiškas) „realu yra tai ką matau“. Traktorius, karvutė, žolytė, bambalis, mergos (berno) pasturgalis ir pan.

Antras matymas yra pagoniškas informuotas. Kuomet vyžoti „lomonosovai“ metę šakes, atropoja į miestus ir gauna tam tikrų pasaulietinių autoritetų gyvenimo matymą ir savivoka (išsilavinimą). Tai kopijuotojai amatininkai, pagonys zombiai kuriems įdiegiama tam tikra programa.

Ir pagaliau trečias yra Dvasiškas. „Dievas mato ir man atveria akis“. Būtent tai ir yra Dievo dovana. Jei tik žmogus atsiverčia ir patiki Kristumi, jis gauna realų pasaulio suvokimą, nesvarbu kokiame socialiniame sluoksnyje jis yra. Tik šis suvokimas pakelia žmogų nuo žemės ir padaro jį žmogumi sukurtu pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Tik su Dievu žmogus tampa kilmingas. Mylimiausias Dievo karalius Dovydas, iki susitikimo su Dievu (Pranašui Samueliui tarpininkaujant) buvo paprastas piemuo.

Ar pastebėjote, kad du žmonės žiūri į ta patį daiktą ir mato jį skirtingai.

Pav. Suranda artojas savo lauke auksinę monetą. Apsidžiaugia valstietis ir nunešęs į lombardą priduoda už aukso laužo kainą.

Laimingas puikiu uždarbiu žmogelis nusiperka daug geros valstybinės degtinės, užkandos ir mėnesiui pasineria i svaiginamu rūku aptrauktą rojų. Kitas žmogelis lombarde pasižiūri, kad moneta yra dvylikto amžiaus raritetas, tokiu tik kelios monetos visame pasaulyje, jis išperka iš lombardo ir gauna už ją pora šimtų tūkstančių litų.

Kaimietis žiūrėdamas į monetą nematė joje nieko išskyrus auksą. Jis nekaltas tiesiog jo prasčiokiškas protas netraukia toliau.

Tas pats ir dėl dvasinių dalykų.

Kristus atveria protą ir žmogus pamato tai ko ankščiau net negalėjo įsivaizduoti. Čia panašiai kaip su tuo kaimiečiu, jei jis žinotų, kad ta moneta vertinga ne vien savo auksu, bet ir savo esme, jis tikrai jos ne parduotu už kelis šimtus litu.

Tik Kristus tau gali atverti protą suvokimui. Tik Jis tave gali padaryti kilmingu, turtingu ir sėkmingu. Biblija moko, kad žmonių mokslas ir pagalba vertės ne turi. Sekiodamas pasaulio autoritetus ir pasaulietinį išsilavinimą tu užsidirbsi tik rūpesčius ir iliuziją, kuri pavers tave vergu nešančiu naudą svetimiems.

Lietuvą jau daugiau nei 20 metų administruoja išlavinti amatininkai kopijuotojai, būtent todėl jie trumparegiškai įsivaizduoja, kad valstybės turtas tai bankų sąskaitos, spalvoti popierėliai (pinigai), žemės, pastatai, miškai ir ežerai. Nors realybėje tikras valstybės turtas yra žmonės. Tik žmonės suteikia vertę kitiems dalykams.

  Dabar bandoma prisikviesti tarptautinį kapitalą, negalvojant apie tai, kad tai nėra prioritetas, tai tik dar labiau sunaikins savistovę Lietuvos bendruomenę. Būtent tarptautinis kapitalas verčia žmones besmegeniais gyvuliais einančiais ten kur tas kapitalas veda. JAV Detroite, namai su žeme parduodami už kelis šimtus dolerių ir niekas jų neperka, nes ten nebėra žmonių. Kapitalas išėjo, sustojo autopramonė ir miestas numirė. Ir žemės ir namai ir ežerai dabar nieko nebekainuoja.

p.s. Tik Dievo palaiminti kilmingi žmonės gali mylėti savo artimą taip kaip Jėzus juos myli, net jei ankščiau jie buvo baisūs nusidėjėliai ar purvini kaimiečiai/pagonys. Ir tik tokių kilmingų žmonių valdoma bendruomenė gali būti laiminga, turtinga ir sėkminga. 

2017 m. birželio 28 d., trečiadienis

Kaip nežymi sala, pavadinimu Britanija, tapo galingiausia imperija?

Dar iki tol, kol senovės Graikai suprato krikščionybės mokslo didingumą, jėgą ir galią, antikos mąstytojai diskutavo dėl santykio tarp materialaus ir nematerialaus.

Dabartiniu metu, žinomiausias yra Platono pateiktas šios diskusijos pavyzdys. Jis aiškino jog tam, kad sumeistravot pirmąjį pasaulyje stalą su kėdę, meistras visų pirmą turėjo pamatyti šio stalo ir kėdės idėją. Platonas sąlyginai pavadino šiuos nematerialius tikro stalo ir kėdės vaizdinius „stalizmas ir kėdizmas“. Būtent, be „stalizmo“ ir „kėdizmo“ idėjos, nebūtų ir tikros kėdės ar stalo. Visi vėlesni stalai ir kėdės tėra to pirmojo stalo ir kėdės kopijos.

Tik nedaugelis žmonių turi sugebėjimą pažvelgti ten, kur yra tos tikrosios idėjos. Didžioji dalis žmonių vien tik kopijuoja. Kopijavimą mes pasaulyje įpratome vadinti „išsilavinimu“.
Prieš porą tūkstantmečių, atėjęs Jėzus Kristus parodė savo mokiniams kelią link tos nematerialios idėjos ir atvėrė savo mokiniams akis, kad jie sugebėtų ne pagal kažkieno pavyzdį, bet tiesiogiai matyti tai kas yra geriausia ir duoti pavyzdį kitiems.

Jėzus Kristus yra Amžinas Žodis. Jo pažinimas yra daug vertesnis už bet kokį kopijavimą (išsilavinimą), nes Jis yra virš visko ir viskame. Pažinęs Jėzų, tiksliau leidęsis Jo pažystamas, tu prieini prie to kas yra tobula, o ne prie kopijų kopijos. Ne be reikalo auksinis pasaulio milijardas gyvena būtent krikščionybės įtakoje, Krikščionių šalyse (nors ir nebe ilgam, nes žmonės totaliai atsitraukia nuo krikščionybės).

Tikslus Žodžio supratimas ir yra Tikslus Dievo garbinimas. Amerikiečiai ne dėl to, kad jie kažkokie išskirtiniai dabar valdo pasaulį. Jie valdo pasaulį, nes tiksliausiai vykdė Dievo nurodymus ir sekė Jėzumi Kristumi, nešdami evangelija į tamsų pasaulį. Nei vienas JAV prezidentas nebuvo nusiritęs iki netikėjimo kvailybės.

Iki amerikiečių, pasaulyje dominavo kažkokia nežymi sala, pavadinimu Britanija, kuri iškilo tik tuomet kai pradėjo tamsybėje sėdintiems nešti Dievo Žodį. Būtent tada Dievas davė jai galia tapti galinga imperija. Tas pats nutiko ir nežymiam Europos užkampiui – Maskvos kunigaikštystei. Tik tuomet kai Maskvos patriarchai paskelbė, kad Maskva po Konstantinopolio žlugimo liko viena tikrojo tikėjimo nešėja (trečioji Roma) ir žmonės pasijautė Dievą nešančia tauta (Богоносный народ) , tik tada šios valstybės galia ėmė augti.

Tik Dievo Žodį savyje turinti tauta gali tapti didi, nes tik Dievas gali išaukštinti. Atsitraukimas nuo Dievo visada veda į degradaciją ir pažeminimą.

Viskas kas tikra ir genialu yra labai paprasta. O melas visada yra įvelkamas į tariamo sudėtingumo ir daugžodžiavimo skraistę. Biblijoje yra viena frazė išaiškinanti mums kaip viskas vyksta šiame pasaulyje - „Pradžioje buvo Žodis ir tas Žodis tapo kūnu“.

Kristus yra Viešpats, Jis yra Dievo Žodis. Tik Jame yra tikra idėja ir kūryba nes tik per Jį, Jame ir dėl Jo viskas yra sukurta.

2017 m. birželio 22 d., ketvirtadienis

Humanistai, kruvinomis rankomis.

„Žinių gausa proto neprideda“
Geraklitas

    Humanizmo filosofijos laikų pradžioje (XIX a. pabaigoje XX pradžioje), visi šia filosofija apsikrėtę žmonės kalbėjo: „Tokie karai kaip viduramžiuose nebeįmanomi, dabar visuotinio apsišvitinimo laikai.“; „Mokslas daro žmones geresnius“; „Humanizmas išgelbės pasaulį“; „laisvamanybė veda į išsilaisvinimą nuo religinių dogmų“ ir pan. kliedesius.

    Nespėjo išdžiūti dažai kurie buvo naudojami šių minčių spausdinimui, o jau driokstelėjo pirmas pasaulinis (humanistinis) karas. Po kiek laiko, vėl gi drebinant viešą erdvę ir žmonių sąmones humanistiniais skiedalais, driokstelėjo antras pasaulinis (humanistinis) karas. Mokslas, gerais norais vedinas, prisimislyjo įvairių rasių grynumo teorijų. Ligi šiol humanistų taip garbinamas Charlzas Darvinas, paleido į pasaulį visuotiną degradaciją pateisinančią „evoliucijos teoriją“, kurioje išdėstė ir savo humanistinį požiūrį į „žemesnes“ žmonių rūšis, tokius kaip negrai.
   Šios teorijos paveikti humanistai važiuodavo į Afriką medžioti tų, Čarlzo įvardintų, „tarpinių grandžių“ tarp žmogaus ir beždžionės. Iki šiol didžiausių universitetų saugyklose (vakarų pasaulio gėdai) tūkstančiais saugomos sumedžiotų žmonių iškamšos ir skeletai. Humanizmas „gelbėdamas“ pasaulį atėjo prie vienos išvados – „tam, kad išgelbėti pasaulį reikia sunaikinti kuo daugiau žmonių“.

   Geriausiai tą „humanistinę“ pasaulio gelbėjimo mintį išdėstė vienas žymiausių šių laikų mokslininkas „humanistas“ Žakas Yvas Kusto (Jacques-Yves Cousteau). Jis viešai išpažino savo tikėjimo credo:

   „Tam, kad išsaugoti gamtą, mes turime sumažinti žmonių populiaciją iki puses milijardo žmonių“.

   Žinant tą faktą, jog dabar žemėje gyvena apie šešis milijardus vaikų, senelių, moterų ir vyrų, toks „humanistų“ išpažįstamas gelbėjimo būdas reiškia tik vieną – penkis su puse milijardo reikia kažkokiu „civilizuotu“ būdu „utilizuoti“. Keisčiausia, kad niekas viešai ir garsiai nesipiktina tokiais „humanistiniais“ pareiškimais ir siekiais.

    Laisvamanybė padarė iš žmonių stabmeldžius teletabius, kurie kaip besmegeniai drugeliai skraido nuo vienos „pažangiausios“ filosofijos prie kitų žmogaus „genijaus“ pagimdytų pasaulio matymų ir suvokimų. Keista kaip žmones gali apakinti tariama pažanga. Jie net nesusivokia, kad tas evoliucionavęs pažangumas tėra žmogiškos degradacijos pagimdyta saviteisa, kuri yra įvilkta į vyraujančio infantiliško požiūrio rūbą ir propagandiškai pateikiama kaip mokslo atradimai. Žmonės kurie patiki laisvamanybės filosofija ir atsitraukia nuo religijos įtvirtinamų savitvardos, atsakomybės ir gyvenimo su pertekliumi mokymų, paprasčiausiai degraduoja ir tam nereikia kažkokių ypatingų pavyzdžių, tereikia apsižvalgyti aplinkui. Bedieviai krinta kaip lapai, paveikti „pažangių“ teorijų tokių kaip „gyvenk čia ir dabar“. Jie sužlugdo ne tik savo, bet ir savo vaikų ir artimųjų gyvenimus.

   Baisiausia, kad humanizmo propaganda 99 procentus viešai besireiškiančių žmonių padarė savo vergiškos sampratos šaukliais. Tokie žmonės būna įsitikinę, kad jie yra „kitokie“, nors realybėje jie tėra klonai, vienodai kalbantys ir suvokiantys pasaulį tik per televizijos suformuotą vartotojišką pasaulėžiūrą, vedančią tik į bendruomenės susvetimėjimą ir individų degradaciją.

p.s. Be Kristaus, visi diplomuoti humanistai, tėra informacinės šiukšliadėžės. Nes tik Kristus duoda informacijai tvirtą pagrindą, nuo kurio ji gali pradėti augti į darnų pastatą.
   Nuo to laiko, kai mokslas „išsilaisvino“ iš bažnyčios globos, jis tapo savitikslis (mokslas vardas mokslo). Todėl jo vaisiai tapo prakeikimu. Mokslas dabar kuria įvairias visuotinio atšilimo teorijas (pinigų siurblys), kiaulių, ožių, paukščių ir kitokius gripus (pinigų siurblys). Kaip apgauti žmones ir įkišti jiems kuo daugiau bjaurystės vietoj gero produkto (pinigų siurblys). Kaip išvilioti, ką nusukti, kur prakišti ir t.t. ir pan. Kuo toliau, tuo bedievis mokslas labiau išsigimsta ir veda visus mus link sunaikinimo.

"Kvailys tarė savo širdyje, Dievo nėra“

Jūsų kaltintojas yra Mozė

 Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija už mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą“.

„Garbės iš žmonių aš nepriimu. Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, tą jūs priimtumėte. Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote.
Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!

2017 m. birželio 17 d., šeštadienis

Vienintelis miestelis išlikęs Sodomos ir Gomoros apylinkėse


   Abraomą palaiminusio, Dangaus Dievo kunigo, Salemo karaliaus Mechizedeko rezidencija buvo Sodomos ir Gomoros krašte, bet tai nesulaikė Dievo nuo šio krašto sunaikinimo už nuodėmes.

   Vienintelis to krašto miestelis išlikęs po Dievo bausmės buvo Zoaras. Jis išliko ne dėl to, kad ten gyventų teisesni žmonės, o vien dėl to, kad ten nutarė pasislėpti Dievo teisusis Lotas.

  Pažvelkite kaip Dievas įvertina vieno teisingai tikinčio žmogaus kaina.

   Kiekvienas žmogus, ankščiau ar vėliau išgirsta Dievo kvietimą. Mes visi lygūs prieš Dievą ir dėl to turime laisvą valią apsispręsti. Kiekvienas priima laisvanorišką sprendimą, ar jam sekti Kristumi ar sekti savo įsivaizdavimais, kuriuos suformuoja pasaulio mokymai ir autoritetai.

   Jei žmogus išgirdęs Dievo kvietimą nutaria Dievo klausyti labiau negu žmonių, tuomet jis pripažįsta Dievą savo Tėvu, o Jo Žodį savo mokytoju. Nuo to sprendimo priėmimo dienos, Dievas Savo galinga Tėviška ranka pradeda vesti tokį žmogų gyvenimo keliu ir jį mokyti.

  Teisingai Dievo valią vykdantis žmogus, vadinamas teisiuoju. Teisusis turi Dievo suteiktą privilegiją ir pagal to žmogaus prašymą, išgelbėjimo nuo mirties malonė yra suteikiama ir kitiems žmonėms, netgi jeigu jie yra netikintys, silpnai tikintys arba klaidingai tikintys. Būtent taip, dėl vieno nuoširdžiai ir teisingai tikinčio, išsigelbėdavo ištisos šeimos, giminės, tautos ir valstybės.

   Būtent dėl šios priežasties, yra labai svarbu būti kartu su tikrątikiais, nes tokiu atveju net jeigu tavo tikėjimas yra silpnas arba klaidingas, tu vis viena būsi išgelbėtas vien dėl to, kad esi bendrijoje su tuo, kas eina teisingu keliu pas Dievą.

  Sodomos ir Gomoros pavyzdyje, Biblija mums pateikia labai aiškų vaizdinį. Vien tik dėl to, kad teisusis Lotas nutarė pasislėpti miestelyje Zoar‘e, šis Sodomos ir Gomoros apylinkių miestelis, o kartu ir jame gyvenantys žmonės, sunaikinti ne buvo.

  Taip pat ir prieš Izraelio abiejų karalysčių sunaikinimą, Dievas ne kartą buvo perspėjęs jos vadovus per savo tarnus pranašus.

   Paskutinės, Judo karalystės karalius buvo labai išdidus, todėl pasitikėjo karo mokslu, bei pasaulietiniais teologais kurie jį ramino ir aiškino, kad viskas tvarkoje; Dievas vis viena pasigailės, nes pas juos Dievo šventykla, aukojimo ritualai, įstatymo mokymas, kunigystė ir dėl to nėra ko bijoti.

   Todėl Karalius nutarė neklausyti Dievo Dvasią turinčio pranašo perspėjimų. Būtent dėl nepaklusnumo, jis ir jo tauta neteko visko. Karalystė buvo sunaikinta. Karaliaus sūnus buvo nužudyti karaliaus akyse, o tam, kad vaikų mirtis būtų jo paskutinis matytas vaizdas, pačiam karaliui buvo išluptos akys ir jis buvo uždarytas Babilono kalėjime visam likusiam gyvenimui.

   Visai kitą vaizdą mes matome, kuomet Izraelio valstybės vadai ir religiniai lyderiai klausėsi pranašų. Tuomet jiems sekėsi kovose, jų turtai ir galia augo, žmonių gerovė didėjo, Izraelio karalystės įtaka plėtėsi. Bet žmonės yra žmonės. Todėl dėl pasaulietinio kvaitulio ir tariamų autoritetų blizgesio, tautos vadai ir oficiali religinė vadovybė nusigręždavo nuo Dievo, nebeklausydavo Jo siųstų pranašų, bei nutardavo sekti pasaulietiniais, struktūrizuotais ir formalizuotais mokymais. Taip prasidėdavo pabaigos pradžia, vedanti į pasaulietinės ir religinės valdžios sunaikinimą.

  Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, ..... (Mal 3, 6). Tai Dievo Žodis. Jis yra toks pat šiandien, vakar ir rytoj. Naujoji sandora nepanaikina Dievo suvereno ir veikimo instrumentų. Dievo neįmanoma įsprausti į kažkokias formas „daryk tik taip ir viskas bus gerai“.

   Negesinkite Dvasios! Naujas testamentas davė įtikėjusiems Šv. Dvasios dovaną. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios'. (Jn 3, 8).

   Pučia kur nori, reiškia neribotai jokiais žmogiškais įsivaizdavimais. Bet ar dabar daug yra gimusių iš Dvasios žmonių? Iš vandens gimusių pilna, taip pat pilna gimusių iš teologijos profesorių mokymo. Tokie žmonės naiviai įsivaizduoja, kad vien dėl choru kartojamų užkeikimų ir nusiplovimo vandenyje, Dievas yra įpareigotas juos įrašyti į Gyvenimo knygą. Tai nėra gimimas iš Dievo Dvasios. Jie yra palaikomi tik dėl to, kad Dievas suteikia malonę iki tūkstantosios kartos jų protėviams t. y. tiems kas Jį nuoširdžiai mylėjo.

  Tuomet kas yra gimimas iš Dievo Dvasios ir kodėl Jėzus Kristus prieš palikdamas savo mokinius jiems pasakė: ...... Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą? ' (Lk 18, 8).

  Kiek bažnyčių bažnytėlių, kiek denominacijų, kiek krikščionimis vadinančių žmonių ir visa tai auga ir plečiasi. Argi gali būti, kad atėjęs mūsų Viešpats neberas tikėjimo žemėje?

   Gimusių iš Dievo Dvasios skiriamasis ženklas yra ne išorinis teisuoliškumas, ne tradiciniai ritualai, bet vien tik vykdymas karališko įstatymo kuris skelbia:

   Yra tik vienas Dievas ir nėra kito, tik Jis; o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį yra daugiau negu visos deginamosios atnašos ir aukos'

   Jeigu manai, kad yra daugiau kelių pas Dievą nei Jėzus Kristus, tuomet nėra tavyje teisumo. Exzepiuri "Mažasis Princas", teologiniai, filosofiniai, moksliniai vadovėliai, protingos sistemos ir struktūros, visa tai neturi vertės jei tavyje (arba bent jau šalia tavęs) nėra Kristaus.

   Svarbu žinoti, kad žmonės visi vienodai blogi ir sugedę, tik vienas Dievas yra geras ir teisingas, todėl dėl tariamai Dievui tarnaujančių žmonių daromu bjaurysčių, nenusivilk Kristumi, juk Jis atėjo ne pas minią žmonių, o būtent pas tave asmeniškai, kaip pas savo vaiką (nors ir nuklydusi). Taip pat jis iki šiol, kaip mylintis tėvas laukia tavęs grįžtant po to kai atsibos vergauti prie kiaulių gardų.

   Dar katą primenu, kad Sodomos ir Gomoros apylinkėse tuo metu taip pat buvo vyriausiojo Dievo kunigo Melchizedeko rezidencija, (Greičiausiai, kad pats Melchizedekas jau buvo iškeliavęs pas Dievą ir buvo likusi tik jo palikta tarnavimo sistema su jo apmokytais tarnais), bet tai nesulaikė Dievo.

  Dar svarbu prisiminti, kad prieš sunaikinimą, Dievas iš ten išvedė savo teisųjį Lota ir tuos ką Lotas su savimi pasiėmė. Lotas bandė pasiimti daugiau žmonių, bet jie juo nepatikėjo ir todėl pražuvo. 

2017 m. birželio 4 d., sekmadienis

Kerubų daina



Гнить иль не гнить, вот в чём вопрос



Зачем творить?
Насрал прилюдно,
Вот композиция, ура!

Грядёт всеобщее внимание
И критика не любящих говна.

А если чернь не понимает,
Глубокий смысл художества,
Она глупа, и нам нет дела,
Как к нам относится она.
.
Прибей мошонку на асфальте,
Иль громко в опере перди,
Плесни мочою на Рембранта,
Иль лаять на людей начни.

Теперь любая дрянь искусство,
Всё больше в нём теперь зверя,
Козлов, ослов и попугаев
А также разного жулья.

2017 m. birželio 3 d., šeštadienis

Susimokės P(y)SD(os) mokestį ir iki paskutinio kraujo lašo gins Škurlelio dvarelį.


  Naujai išrinktas Šaulių sąjungos lyderis rengiasi kurti karių kuopeles emigrantų tarpe. Turbūt reikėtų palinkėti jam sėkmės, bet aš neskubėsiu, o tiesiog pasidalinsiu keliomis mintimis.

  Neseniai teko bendrauti su vienu potencialiu kuopelių kūrimo taikiniu, patriotu, kuris prieš mėnesį su šeima atvažiavo ieškoti naujo gyvenimo į Angliją. Tikrai labai protingas vyras, visą gyvenimą buvęs nepalaužiamas Lietuvos patriotas niekines emigrantus, niekada nebadavo ir turėjo gan neblogas pajamas. Klausiu kas nutiko, kodėl taip kardinaliai pakeitė savo nuomonę. Atsakė, kad daug priežasčių ir visa tai kaupėsi, bet paskutinis lašas buvo tai, kad jam paskaičiavo P(y)SD(os) mokestį (čia jo žodžiais). Paklausiau kodėl? Jis papasakojo, kad nutarė su žmona išeiti iš darbo ir pailsėti, pakeliauti po pasaulį. Beveik puse metų jie bastėsi po įvairias egzotines šalis, o grįžę sužinojo, jog už savo atostogas privalo susimokėti mūsų mylimai valdžiai PSD. Suma nėra didelė, bet pats faktas jį tiesiog pribloškė. Visos kelionės metu jie turėjo komercinius kelionės medicininius draudimus, bet policinės valstybės įteisintiems reketininkams tai ne motais. Gražu.

    Kiek žmonių Lietuvoje dabar yra skolingi šį mokestį? Neseniai skaičiau, kad virš dviejų šimtų tūkstančių. Galinga, pikta kariuomenė. Trūksta tik organizuotos jėgos kuri nukreiptų jų teisėtą pyktį reikiama linkme ir tada įsiutusi minia sudraskys visokius naglus išverstakius škurlelius (vaikų grobikus), panašiai kaip visuomenės neapykanta sunaikino kitos policinės valstybės, Rumunijos, pagrindinį policininką su žmona.

  p.s. Be je, man įdomu kaip į tokius karinių kuopelių organizavimus savo teritorijoje reaguos užsienio valstybės? Koks rezonansas kiltų jei pav. Vengrai pradėtų kurti tokias kuopeles Rumunijoje ar Slovakijoje, vengrų tarpe, arba Vokiečiai Lenkijoje savo buvusiose žemėse. Nors ką aš žinau, gal  Korzyna viską yra suderinęs su mūsų URM ir yra gautas principinis sąjungininkų sutikimas kurti jų teritorijose sukarintus Lietuviškus būrius, kurie esant reikalui galės operatyviai atvykti ir iki paskutinio kraujo lašo ginti Lietuvos elito dvarelius, žemes ir jiems nuolankiai tarnaujančius baudžiaunininkus su baudžiaunininkėmis. 

2017 m. birželio 2 d., penktadienis

'Viskas gerai! Viskas gerai!' – nors nėra gerai.




Kaip galite sakyti: „Mes išmintingi!
Mes turime VIEŠPATIES įstatymą“?
Juk iš tikrųjų pavertė jį melu
melaginga žinovo plunksna!


 Išminčiai sugėdinti, apstulbinti, įkliuvę į spąstus. Štai VIEŠPATIES žodį jie atmetė, – iš kurgi jų išmintis? „Todėl jų žmonas atiduosiu kitiems, o jų laukus užkariautojams. Juk jie visi, nuo mažiausio lig didžiausio, godžiai ieško savo naudos, nuo pranašo lig kunigo, jie visi – veidmainiai. Dukters, mano tautos, žaizdas jie nerūpestingai apgydo kartodami: 'Viskas gerai! Viskas gerai!' – nors nėra gerai. Turėtų gėdytis dėl savo bjauraus elgesio! Tačiau jie nei gėdos jaučia, nei žino, ką reiškia iš gėdos parausti. Tikrai jie kris tarp žuvusiųjų, jie sukniubs, kai aš juos bausiu“, – sako VIEŠPATS.  „Tikrai surengsiu jų pjūtį! – tai VIEŠPATIES žodis“. Nebus vynuogių ant vynmedžio nei figų ant figmedžio, net lapai bus nuvytę!

 Visa, ką jiems buvau davęs, išnyko.

Ko gi dar sėdime? Susirinkime! Eime į miestus su įtvirtinimais, kad ten žūtume, nes VIEŠPATS, mūsų Dievas, lėmė mums žūti. Jis davė mums gerti nuodų, nes mes nusidėjome VIEŠPAČIUI. Laukėme taikos, bet nėra pagerėjimo, laukėme pagalbos, bet vietoj jos ateina klaikas!

попутали



Мы любим то чем пользоваться должно,
И пользуемся тем что мы любить должны.
Ведь, пыль глотать ползущему приятней,
Чем с Богом жить в бескрайней вышине ...

2017 m. birželio 1 d., ketvirtadienis

Добродушный толстяк. Ответ зарвавшемуся качку




Уныло тупит мужичьё,
На мускулы надеется,
Качки реальное бабьё,
И жизнь у них не клеится.

Болезнь мозгов, почти всегда,
На теле отражается,
Когда реальная борьба,
Качки всегда ломаются.

Я много видел дурачков,
Они всегда качаются,
А так как мозг как у сверчков,
Лишь слугами являются.

Не раз по жизни я ломал,
Громил тупых стероидных,
Которых нарциссиизм толкал,
Быть в касте дебилоидных.

Svarbu, kad novegiškai karo vadei nebūtu "tos dienos".



    Na va, dabar Lietuvoje galima jaustis saugiai. Iš Norvegijos mums atsiųsta karo vadė "žino ką darys kai pamatys Rusų tankus". Pagaliau atsirado tikras kovotojas Lietuvoje.

  Perskaitęs šią džiugią žinią prisiminiau savo jaunystę.

  Mano kaiminystėje gyveno labai karinga mergina. Visi jos bijojo, nes ji buvo kovinio sambo Europos čempionė, kurią išmetė iš profesionalaus sporto nes užmušė savo varžovą (be je juodaodį vyra) ringe, per parodomas varžybas Paryžiuje.

  Mes buvome draugai ir man nei karto net ne kilo kvaila mintis išbandyti jos kovinę galią ar bent jau patikrinti visų tų istorijų apie ją tikrumą. Bet karta, aš su savo mergina ir ji su savo vyru sėdėjome restorane Vilniaus senamiestyje. Laikai buvo neramūs, šėliojo visokie brigadiniai ir šiaip visokių neadekvačių žmogelių pasitaikydavo, todėl nenuostabu jog "čempionės" vyras rūkydamas restoranėlio kieme susikibo su agresyviu vyruku. Šalia jo rūkė ir čempionė su mano mergina, o aš sėdėjau restorane ir kalbėjau su kažkokiu žmogumi. Staiga įbėgo mano mergina ir pradėjo mane tempti į lauką. Kai išėjau pamačiau jog čempionė ir jos vyras ant žemės, o vyrukas odine striuke įsiutęs spardo tai vieną tai kitą. Ilgai nelaukęs pribėgau ir keliais smūgiais "išjungiau" užpuoliką.

  Padėjau atsikelti draugams ir iš atsigavusio vyruko išklausęs prakeikimų tiradą ir sutikęs su tuo jog jis mane "tikrai suras ir man bus šakės", su apspardytais nelaimėliais grįžome atgal į restoraną.

  Buvo kažkaip nejauku, todėl kalba niekaip nesirišo, kol pagaliau "čempionė" pasakė, kad tikrai būtų susitvarkiusi su užpuoliku, tiesiog kaip tik šiandien yra "tos dienos" ir ji kaip nesava.

  Aš su savo mergina tik lingavome galvomis pritardami, juk tikrai visi tikri vyrai ir tikros moterys žino jog prieš fiziologiją nepašokinėsi.

p.s. Kaip suprantu Muamaro Kadafio elitinio "specnazo" moterys taip pat nesugebėjo efektyviai apginti savo bosą, nes karas su juo tesėsi ilgiau nei mėnesį. Turbūt kas kartą atėjus "toms dienoms" elitinės karės tiesiog žūdavo praradusios savo kovinius sugebėjimus. Juk tuomet kai Kadafį prievartavo ir iš lėto žudė "demokratiniai sukilėliai" jokių "spec. karininkių" jo apsaugoje jau nebuvo likę. Pikti liežuviai mala, jog visas jo spec.moterų bataljonas išsilakstė po pirmų bombų sprogimų, na bet mes juk netikime tokiomis seksistinėmis nesamonėmis.

p.s.s. O čia kaip tik video iš "tolerantiškosios skandinavijos" kuriame demokratinį pabėgelį bandžiusios tramdyti policininkės greičiausiai taip pat buvo paveiktos "tų dienų".

2017 m. gegužės 31 d., trečiadienis

Šiandien leidžiu tau pasirinkti.



Ak, kaip norėčiau aš tylėti,
Ir nematyt to ką matau.
Nusukti žvilgsnį, užsimerkti,
Pamiršt ir negalvot daugiau.

Bet tavo norai negalioja,
Tu negali to sustabyt,
Ir tu kalbi, kalbi į orą,
Kvailiai to gali neklausyt.

Tu perspėji, visus kam skirta,
O jie pasirenka kas bus,
Skriaudos išvengs tas kas išgirsta,
O kas neklauso, tas pražus.

2017 m. gegužės 30 d., antradienis

Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų...

 Pas jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. Ją vedė antrasis, paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė, nepalikdami vaikų. Galiausiai mirė ir ta moteris. Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“ Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai,[ bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai. O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu.

 Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.

2017 m. gegužės 26 d., penktadienis

Žaliųjų praporščikų programinės nuostatos: "Bealkoholinis alus, guminės moterys, VIRTUALI LIETUVA"





  Tik kvaili krikščionys tiki, kad yra tik vienas pasaulio gelbėtojas - Jėzus Kristus, o nuo Jo atsitraukusi, įvairiuose universitetuose brutualiai dresiruota žmonija pastoviai ieško gelbėtojų savo tarpe. Jausdami šias bedievių žmonių samonės tendencijas, mūsų nomenklaturščikai (be abejo kaip jiems įprasta kopijuodami užsienietiškus degradus) įkūrė naują ŽALIŪJŲ KOLŪKIEČIŲ PARTIJĄ.
 
   Pamenu sovietmečiu rodytą viena animacinį filmuką. Šiame filmuke ožiukas išgirsta išmintinga pamokymą apie tai, kad mūsų žemė yra panaši į obuolį (tokia apvali). Ožiukas stovi, žiūri į obuolį ir jam pradeda atrodyti, kad obuolys virsta žeme, su visais miškais, laukais ir namais ir tik staiga prasidėjusi audra nuplėšia ir nusviedžia ant žemės jo idilijos susikurtą obuolį-žemę. Pamatęs tai ožiukas susivokia, kad audra taip pat gali numesti ir visą žemę, todėl ją būtina gelbėti.

Drąsusis ožiukas susiranda kuolelį (pas kažkokią varlę išmaino į pasagą), vėliau savo varpelį išmaino į virvutę ir pamiškėje (nepabūgęs baisaus vilko) įkala kuolelį į žemę, prisiriša prie jo su virvele ir audros metu drąsiai ir atsidavusiai, visas sušlapęs ir sušalęs, laiko žemę su visais jos gyventojais.

Audros pabaigoje, žvėrys pradeda rinktis pas prisirišusį ožiuką ir klausinėti, ką gi jis daro? Ožiukas papasakoja apie obuolį-žemę ir kompetentingai moksliškai paaiškina, kad ją reikia laikyti, kad ji audros metu nenugriūtu.

Visi žvėrys, gyvuliai ir runkeliai savo gėdai susivokia, kad drąsusis ožiukas laikydamas žemę, laikė kartu ir juos. Todėl pradeda laaabai gerbti ožiuką. Sugrąžina jam visus jo daiktus ir greičiausiai išrenka jį savo prezidentu (nors filmuke to ir nėra, bet tai išvestinis mano spėjimas).

Vaikiška, gražu bet, bet visa tai gražu kol tai animacinis filmukas. Keisčiausia, kad dabar pasaulyje įsigali tokių apykvailių ožiukų ideologija. Dabar visiškai rimtai, aukščiausiais lygiais ir iš didžiausių mokslinių tribūnų, tokie infantilški ožiukai pasakoja apie žemę-obuolį, kurį tik jie prisirišę prie kuoliukų gali išgelbėti. Jie ne tik patys gelbėja žemė, bet vis daugiau tokių „ožiukų“ gelbėtojų pasekėju susiranda. O labiausiai neramina, šioje nebe vaikiškoje bakchanalijoje, kad žmonės daugumoje, kaip tie animacinio filmuko žvėrys, tiki ir žavisi „altruistiniais“ ožiukais aplinkosaugininkais. Visa tai būtų neverta dėmesio, jei nežinoti istorijos ir senolių išminties apie tai, kad gerais norais yra išgrįstas kelias į pragarą. Visos tos ideologijos, kurios paremtos principu apginti mus nuo mūsų pačių (aišku dėl gerų ir kilnių tikslų), prieina vienodą išvada, kad žmogus yra tas objektas su kuriuos tos ideologijos ir turi kovoti, tam, kad įgyvendinti savo „kilnius tikslus“.

p.s. Mes jau pergyvenome gerais norais iškeltą „nacijos grynumo“ ideologija - fašizmą arba kitaip rudąjį marą. Taip pat beveik atsikratėme „klasių kovos“ komunizmo ideologijos arba kitaip raudonojo maro. Bet dabar mes stovime „gamtosaugines“ isterijos „žaliojo maro“ priešaušryje, kuri vis labiau ir labiau įsibėgėja. Ir vėl daugeliui žmonių atrodo normalu ir netgi sveikintina šios ideologijos įsigalėjimas. Žmonės netgi nesipiktina, kai šios ideologijos apologetai tokie kaip Žakas Ivas Kusto, viešai pasisako, kad „tam, kad išsaugoti gamtą, mes turime sumažinti žmonių populiaciją iki puses milijardo žmonių“. Keista, kad nei pas viena nekyla klausimas kaip sumažinti? Gal užmigdyti? O gal kokiais nors specifiniais maisto papildais gražiai „civilizuotai“ „neskausmingai“ išmarinti?

 p.s.s. O gal pasiūlykim visiems tiem žaliesiems pirmiems būti tos "sumažinamos populiacijos" gretose? Padarykit gerą darbą, išgelbėkite gamtą ir visuomenę išnykdami patys. 

2017 m. gegužės 25 d., ketvirtadienis

Сборищу отмороженной российской оппозиции в Вильнюсе посвящается




Гнусные понятия,
Пошлая среда,
Лживые объятия,
Грязная страна.

Взять и уничтожить всё?
Новое взрастить.
Было это деланно,
Хватит так шутить.

На крылатых пенисах,
В рай не ускакать,
Мозг от мыслей пенится,
Взят и отобрать.

..
.."Всё по правде сделаем,
Дали бы нам власть.
И деньжат побольше бы,
Нам ведь в падлу красть.

Мы тут всё по новому,
Будем управлять.
Новые хозяева,
Старых расстрелять."..
..

А потом, как водится,
Новая волна.
Делать вновь научится,
Старые дела.

Вы не верьте молоди,
Глупая она,
Розги приготовьте ей,
Так, чтобы сполна.

2017 m. gegužės 21 d., sekmadienis

Viena raidė kuri galėjo sunaikinti šiuolaikinę civilizaciją.


   Šiuo metu vis labiau įsibėgėja prievartinis trijų raidžių kišimas į bejėgiškumo būsenoje esančią ir savų subobėjusių vyrų išduotą Lietuvių kalbą. Tie patys personažai kurie pateisino mažosios Garliavos kankinės prievartavimą posakiais "na kas čia tokio tik pora kartų įkišo", lygiai taip pat išvertę savo iškrypėliškus veizolus, kolūkietiškai mykia, jog kelios raidelės tai nieko tokio ilgiausiai Europoje savo lingvistinę nekaltybę išsaugojusiai Lietuvių kalbai.

   Kiekvienas krikščionis žino, jog viena raidė tai labai svarbu. Todėl jei krikščionis bando įkalbėti arba tiesiog pateisina Lietuvos nusistovėjusio raidyno prievartavimą trimis raidėmis, tuomet jis yra arba "šiaudinis" t.y. nieko nesuvokiantis mūsų mokyme ožys (tokius Kristus savo laiku pastatys kairėje) arba labai gudrus Judas niekšelis, bandantis pakenkti tiems tarp kurių jis gyvena.

   Dar Gilbertas Keitas Čestertonas rašė, jog viena raidelė galėjo visiškai sunaikinti pačią šiuolaikinę civilizaciją. Jei eretikams mūsų civilizacijos pradžioje būtų pavykę pakeisti vieną vienintelę raidę tikėjimo išpažinime, pasaulio kurį mes matome dabar nebūtų buvę. Viena vienitelė raidelė keitė patį suvokimą kas yra Kristus ir visą Jo mokymo esmę.

  Ar Jėzus Kristus yra vienos esybės (homoousios) su  Tėvu Dievu ar tik panašios (homoiousios) tapatybės?

   Jei mūsų šlovingi dvasiniai protėviai nebūtu pasirengę mirti už vieną raidę ir leistų šetono valdomiems žmogeliams ją ikišti į Krikščionių tikėjimo išpažinimą, tuomet nebeliktų pačio tikėjimo ir kaip išdavos šiuolaikinės civilizacijos.

p.s. Kažkada galvojau, kaip keista, kad senosios Lietuvos Seime neatsirado nei vieno drąsaus vyro kuris nudėtų Upytės bajorą Vladislovą Čičinską, kad jis savo išdavyste nepridarytų tiek nuostolių. Kodėl tą teko padaryti (anot Maironio) žaibui?

O ant tilto guli kūnas;
Tai Čičinskas. Koks baisus!
Žiemą nutrenkė perkūnas
Rūbus nudrėskė visus!..

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Praporščikas pasiskolino dar virš milijardo



Grąžinkit praporščikui lazdą,
Ir ženklą "draudžiama sustot",
Nes baigia vargšą Lietuvėlę,
Žaliasis, visą išparduot.

Įsuko kūdikių prekybą,
Eilėj raidynas papigiai,
Ir skolas, ponas policajus,
Augina vėl labai smagiai.

Grąžinkit praporščikui lazdą,
Kuri pastatė jam namus,
Nes greitai su lazdom ir terbom,
Pasiųs jis po pasaulį mus.

2017 m. gegužės 8 d., pirmadienis

Įdomūs kadrai.






 Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.

2017 m. gegužės 5 d., penktadienis

Susipažinkite poTapinas.


  Šiaip niekada neesu girdėjas apie šį, gėjumi apsimetantį, slaptą metroseksualą, bet vakar pasidomėjau "who is this person?".

   Naršydamas internete atkreipiau dėmesį jog Lietuvos politinės vištidės platybėse bandoma įpūsti eilinį skandaliuką, pakišant sveikatos ministrui Verygai kiaulę. Ėjimas banaliai paprastas, į priėmimą siunčiamas visuomeninis aktyvistas Minedas. Nepriimsi Minedo būsi apkaltintas nepagarba piliečiui, priimsi Minedą, tapsi Minedu. Simple.

  Bet šiuo kart Veryga parodė aukščiausio politinio pilotažo klasę. Lietuvoje to seniai neesu matęs. Jis maloniai priėmė Minedą, paspaudė jam ranką ir tuoj pat išplatino komentarą, trumpai jis skambėtų taip: "Lietuvoje visi piliečiai yra vienodai svarbūs, nesvarbu kokią kiti piliečiai yra susidarę apie juos nuomonę". Taip ir šimtą kart taip! Protingas, kvailas, juodas, baltas, kuilys, boba, gėjus, metroseksualas ar pan. visi yra žmonės kuriuos verta išklausyti.

  Super.

  Bet toliau skaitau. Iš kanapių išlenda kažkoks poTapinas, su banaliu tekstuku turėjusiu pašiepti Verygą: "Aš naikinu ministerijos viešųjų ryšių skyrių!" ir bla bla bla. Pykšt, bet pataikė sau į koją. Pačio Verygos superinio ėjimo šviesoje, šis "conclusion" komentaras ne tik prarado savo vertę, bet iliustravo poTapiną kaip kvailoką ir paviršutinišką interneto trolį. Bent jau mano buvo toks įspūdis.

    Nežinodamas kas tas poTapinas nutariau pasinagrinėti kuo gi jis yra svarbus, jei jo komentaras įdedamas delfyje šalia valstybės ministro komentaro. Ir radau ištisas marias snargių ir banalybių, kurias jei  netyčia atsiverčiu, visada praleidžiu po pirmų sakinių, niekada nesidomėdamas kas jų autorius.

  Dar radau jo autorinę video rusų kalba "Держитесь там". Kadangi rusų kalba mano antra gimtoji, pamaniau pasižiūrėsiu kokybišką politinę satyrą (panašią į "ГОСПОДИН ХОРОШИЙ" Rusijoje). Juk Sorošo emisarai meta didelius pinigus medžiodamji talentingus gėjus savo politinės propagandos įgyvendinimui rusų tarpe. Pas daugelį jų tikrai neblogi projektai gaunasi. Logiška, kad ir poTapinas už gerus pinigus turėtų sukurti kokius nors superinius tekstukus.  Bet čia turėjau skaudžiai nusivilti ta kolūkietiška banalybę kurią pamačiau. Siaubas. Tiesa pasakius net neturiu už ko užsikabinti, kad pakomentuoti tai ką vebleno šį "žvaigždė". Vienintelis įspūdis pažiūrėjus, tai yra gėdos jausmas. Ką Rusijos opozicijos elektoratas pagalvos apie Lietuvos kurybinę erdvę, jei šitas banalus nulis yra pristatomas, kaip "geriausias Lietuvos žurnalistas"?

  Brrr. Kaip dabar išžiūrėti visa tai atgal iš akių?

p.s.  Ei Sorošiniai jūs be reikalo švaistote pinigus, poTapinas tikrai nėra talentingas gėjus. Tai eilinis, bukas ir banalus (nors ir giliai po gėjaus kauke užikonspiravęs) metroseksualas.

p.s.s. Nors gal aš klystu.  Gal tai labai protingas Putino agentas, užsikonspiravęs po gėjaus kaukę dėvinčio, debilavoto metroseksualo imidžu, tokiu būdu gudriai žlugdydamas liberalizmo internacionalo pastangas pakeisti Putino režimą?

Who knows?

Кто хочет купить себе хозяина?


По образу создал Господь меня,
Подобие забыл добавить,
Поэтому фейсбучная трухня,
Как мотыльков на свечку нас всех манит.

И как гостям альбомы бабушки пихают,
Показывая голых деток писюны,
Так же и я, свои тупые фотки,
Всё постчу для скучающей толпы.

Я лайкаю "друзей", чтобы и мне кто лайкнул,
И комент ради комента пишу,
Ах Цукенберг, как хитро всё расставил
Пол мира в позу шесть и девять уложил.

2017 m. gegužės 4 d., ketvirtadienis

Dantukai




Saugok vaike tu dantukus,
Nevalyk jų šepetukais,
Būk protingas, nekvailiok,
Dantų pastos nenaudok.

Bus sveiki tavo dantukai,
Ir balti kaip karoliukai,
Jei kvailių tu neklausysi,
Ir dantukų nevalysi.

Tau dantukai padėkos,
Be skylučių jie gyvuos,
Ir dantistams niekadėjams,
Darbo niekad nebeduos.

2017 m. gegužės 3 d., trečiadienis

бабушкин Макрон



Не Бонапарт, и не Де Голь,
Смельчала кровь французская,
Знакомитесь бабушкин Макрон,
Шалун - душка послушная.

"Вперёд" французов поведёт,
Как бабушку, неопытно.
И то что "дяди" говорят,
Он сделает безропотно.

Неужто в правду шевалье,
Позор в Олимп поднимут?
И с Альфонсито ла омбре,
Французы дружно сгинут.

2017 m. gegužės 2 d., antradienis

Kuboje




Smėlis, vakaras ir bangos
Karštas bučinys
Groja tolumoj orkestras
Krečia jaudulys
Šiluma alsuoja kopos
Tu tokia graži
Klykia baltosios žuvėdros
Esam taip arti
Tolumoj praplaukia laivas
Tu mano glėbį

Viskas, nėra aplinkui nieko
Mes, tik mes vieni!

Sukasi dangus žvaigždėtas
Mūsų aistroje
Ir mėnulis sidabrinis
Čia visai šalia
Laikas dingo, jo nebėra
Tiktai mes drauge
Begalinė amžinybė ir

  ... kas tai?

                    Aušra!!!

Per akimirka pradingo aistroje naktis,
Bet jų daug dar mūsų laukia,

Nuostabi šalis!!!

2017 m. balandžio 30 d., sekmadienis

Parduodama meilė




   Vienas JAV protestantų koledžo dėstytojas pateikė tokią krikščionybės istorijos trumpą santrauką:

“Krikščionybė prasidėjo Palestinoje kaip bendrija; vėliau ji perėjo į Graikija ir tapo filosofija; kuomet krikščionybė pateko į Italija, ji tapo religine institucija; Europoje ji pavirto tiesiog kultūra; bet štai kuomet krikščionybė pateko į Amerika, ji tapo verslu (enterprise)."

Kad studentai geriau įsisąmonintų žodį „enterprise“, dėstytojas jiems paaiškino, kad tai tas pats kas biznis.

Tuomet pakėlė ranką viena jauna studentė ir paklausė:

Iš bažnyčios padarytas biznis? O argi Bažnyčia ne turėtų būti kūnas?

Profesorius atsakė, kad be abejo bažnyčia tai kūnas.

Tuomet mergina pratęsė:

O jei kūnas tampa bizniu, argi tai nėra vadinama prostitucija?


Senoliai sakydavo: Vaiko lūpomis kalba tiesa.

Biblija moko:

....... 'Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių'?' (Mt 21,16)

  Per savo Dievoieškos metus aš sutikau daug visokių žmonių kurie vadina save krikščionimis. Ieškodamas Kristaus brolijos šiuolaikiniame pasaulyje, kol kas radau tik elementarų biznį Jėzaus vardu (Biblijoje tai leistina) ir labai žmogiškus psichologinius žaidimus, kurie kažkodėl vadinami bažnyčia (iki tam tikro lygio nedraudžiama Biblijoje). Bet visa ši veikla nieko neturi bendra su Kristaus Brolija ir Brolišku bendravimu, kuris Kristaus įvardintas posakiu „Mylėkite vienas kitą, kaip Aš jus esu pamilęs“.

Luko evangelijoje (Lk 18,8) aprašoma Kristaus kalba su savo pirmaisiais mokiniais. Ten mūsų Mokytojas nuramina abejojančius dėl Dievo pagalbos ir gale atsidūsta „Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?'.

Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo metu, gali visiškai nebelikti tikėjimo žemėje. Greičiausiai liks (o gal jau ir liko) tik tikėjimo atšvaitas - forma, kuri bus vadinamas bažnyčia, bet tikėjimas bus prarastas.

Apie šiuos laikus Jėzus kalbėjo: Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals. (Mt 24,12)

Apsižvalgyk aplinkui, ar tu asmeniškai kur nors aplinkui save matai meilę? Aš kalbu apie tą meilę kuri yra kantri, maloni, nepavydi, nesigirianti, neišpuikusi, nesielgianti nepadoriai, neieškanti savo naudos, nepasiduodanti piktumui, nemąstanti piktai, nesidžiaugianti neteisybe, besidžiaugianti tiesa, visa pakenčianti, viskuo tikinti, viskuo besivilianti ir viską ištverianti. Ar tokią meilę matai kur nors aplinkui?

Jei tu krikščionis ir jos nematai savo bažnyčioje, reiškia tame surinkime nėra Kristaus. Bet ar tai reiškia, kad tu iš ten turi išeiti? Jokiu būdu ne, nes tuomet tu pažeisi kitą Biblijos nurodymą: „Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.“ (Žyd 10,25). Pamatęs, kad nėra meilės tavo bažnyčioje, tu būk ta Kristaus meile ir drąsiai kalbėk apie tai kitiems. Jei tame surinkime yra Dievo žmonių, jie atsivers ir surinkimas atgis, bet jeigu ten tik biznio veidmainių sambūris, jie nepakęs tavęs ir pašalins iš savo tarpo. Nebijok, nes būtent apie tai kalbėjo mūsų Viešpats: „Jie šalins jus iš sinagogų, ir ateina valanda, kada tie, kurie jus žudys, tarsis tarnaują Dievui.“ (Jn 16,2). Jei tave pašalino iš tokios bažnyčios, reiškia Kristaus malonė yra su tavimi, nepergyvenk ir ištvermingai tikėk, Dievas išspręs visas tavo problemas ir rūpesčius. Reiškia didelis yra tavo atlygis. O tave atmetusieji, prarado Dievo malonę.

Krikščioniui svarbu visada prisiminti Mokytojo įsakymą: Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus'.

Tik iš meilės atpažinsi tikrą Kristaus broliją. Kur nėra meilės ten nėra Kristaus.

Kai mes meldžiamės šeimoje, kas kartą po maldos, mes visi apsikabiname ir nuoširdžiai pasakome, kad mylime vienas kitą, net jeigu iki to buvome susipykę.

Ten kur meilė, ten yra Kristus.

2017 m. balandžio 29 d., šeštadienis

Ar gerontofilas Makronas suės savo bobulę po rinkimų?




  Sovietmečiu plunksnos brolija (žurnalistai, rašytojai, poetai ir netgi marksistinių mokyklų dėstytojai) turėjo įdomų uždraustų naujienų ir nuomonių pateikimo būdą, apeinant geležinę cenzūrą.  "Viešas visuotinis pasmerkimas". Viešai smerkiant, budavo įdedamas ir smerkiamo požiūrio ar veiksmo aprašymas. Būtent tas aprašymas ir buvo stumoklis protaujantiems domėtis "smerkiama" tema.
  Neseniai beveik visa mūsų žiniasklaida išreklamavo Telšių mokytoją, papasakojusią apie tai kiek spermos suvalgo gėjai ir apie tai, kad dėl tokio skurdaus maitinimosi susirgę maniakaline depresija, jie dažniausiai pradeda žudyti ir periodiškai suėda savo aukas.
  Vis daugiau signalų iš Prancūzijos apie tai, kad Makronas ne tik atviras gerontofilas, bet ir slaptas Telšių mokytojos pasakojimo herojus. Dėl šios priežasties Prancūzijos šeimų sąjunga netgi rekomendavo savo remėjams už jį nebalsuoti.
  Šiaip tikrai neaišku kuo maitinasi kandidatas į Prancūzijos prezidentus, bet jo nesveikas liesumas ir šiek tiek manjakiškos akys išduoda, jog jo "grand-mère" gaminti nesugeba arba tiesiog dėl senatvės nebepajėgia.
  Jeigu Prancūzijos šeimų sąjungos informacija tiksli, tuomet kol dar yra pas jį tikslas, užimantis visą jo kasdienybę, bijoti nėra ko, bet po to kai rinkimų vajus praeis (nesvarbu laimės jis ar ne) ir ateis pilka kasdienybė, va tada bobutei gali iškilti pavojus.

p.s. Tikėkimės, kad viskas bus gerai ir Makronienė nukeliaus pas Abraomą natūraliai, be jokios pagalbos. O kol kas galime palinkėti Nekronui, oi atsiprašau Makronui dar labiau pasistengti  iškėlus šūkį, "Visos Prancūzijos vurdalakai vienykitės!" nes gali būti, kad jų ir tėra tik 23,9 procento visoje Prancūzijoje.

Bet kokiu atveju nėra svarbu kas ir kaip balsuoja, svarbu kas ir kaip skaičiuoja.

2017 m. balandžio 27 d., ketvirtadienis

Amerikiečių animacinis filmukas apie visokius "-izmus". Labai aktualus Liberal-izmo isigalėjimo akivaizdoje.









  Žydų sukurtas komunizmas mutavo ir tapo žydišku liberalizmu, bet jo tikslai tie patys. Jokių šeimų pas gojus (jūsų žmonos, smurto prieš moteris konvencijos pagalba, išlėto tampa feministinėmis kurvomis. Smurto prieš vaikus įstatymais vaikai perduodami valstybei, o valdžia dabar yra žydiški liberalai, todėl vergų pardavimų ir prostitucijos bizniai sužydės dar labiau). Jokios nuosavybės pas gojus (žalieji pasirūpins jūsų žeme, gyvuliais ir augalais. Paveldosaugininkai su architektais jūsų namais). Jokių pinigų pas gojus, tik virtualūs bonusai "bankų sąskaitose" lojaliems maitintis. Antisemitizmo, holokausto neigimo, tolerancijos/neapykantos ir t.t. įstatymai pasirūpins jūsų teisinga nuomone (kalbėsite tik tai kas bus leista). Pagaliau "Farmacinė sistema" (priverstiniai skiepai, "epidemijų prevencijos tarnybų savivalė, gojų - darbinių gyvulių čipavimas) užtikrins griežtą galvijų populiacijos, valdymo ir tinkamumo kontrolę. Už kurią gojai dar ir susimokės (Prievartinis sveikatos mokestis)

ES (Evrėjų sąjunga) turi būti sunaikinta !

2017 m. balandžio 23 d., sekmadienis

Где рождаются стихи...



Где не открытая реальность,
Где мир прекрасных вещих снов,

Там собираются поэты,
На праздник самых разных слов.

Там нет ни времени ни счёта.
Ни высоты ни глубины.

Любовь там с Мудростью,
Пришедшим,
                  даёт предвечные стихи.

2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

Pakrautas auksu asilas, paims bet kokią tvirtovę



   Biblija mus moko, kad skolininkas tampa skolintojo vergu. Tai aksioma (aksioma sen.gr. ἀξίωμα — nekintamas teiginys priimamas kaip neabejotina tiesa be įrodymų). Visa žmonijos vystymosi istorija mus moko, kad vergystė tai neišvengiama skolinimosi pasekmė. Nesiskolink nes tapsi vergu, tai Dievo perspėjimas, kuris yra toks pat tikras kaip ir tai, kad jeigu šoksi nuo uolos - užsimuši.

Labai keista padėtis dabartinėje mūsų visuomenėję. Net jeigu žmogus seka Dievo perspėjimu ir nesiskolina, jis vis viena tampa skolininku. Dėka mūsų valstybę administruojančios kolūkiečių nomenklatūros, mes visi sparčiai tampame skolininkais. Lietuva skolinga 18 milijardų eurų. Kiekvienas iš mūsų, net ką tik gimęs vaikas jau yra skolingas per 6000 eurų. Kadangi mano šeimoje keturi vaikai, tai mano šeima jau skolinga užsieniečiams daugiau nei 36 000 eurų. Neapsigaukite skola ne rona, ne užgis. Žmonės kurie administruoja Lietuvą, sąmoningai arba ne, bet labai sparčiai daro mus visus užsieniečių vergais.

Nemanykite, kad tai jūsų neliečia tiesiogiai. Privalomas sveikatos draudimo mokestis, abonentiniai mokesčiai elektrai, prievartinis centralizuoto vandens pajungimas privatiems namams, nepakeliami komunaliniai mokesčiai, prievartinis darbas bedarbiams, protu nesuvokiamas pridėtinės vertės mokesčio dydis maistui, vis kylantys akcizai, tai tik pirmosios kregždės to, kas mus laukia ateityje. Nomenklaturščikų bravūriškai (per žioplumą, kvailumą ar sąmoningai to aš nežinau) auginamą skolą, mes su jumis ir mūsų vaikai turėsime atidirbti arba emigruoti (daugelis jau dabar pasirinko būtent šį kelią). Bet abu šie keliai yra vergystės keliai.

Finansinė okupacija yra daug baisesnė, nei karinė. Finansinės okupacijos sąlygomis degraduojanti, vergais paversta tauta, nebežino prieš ką nukreipti savo pykti. Visi tie farsai pavadinimu „rinkimai“, nieko nepakeičia. Vienus valstybės skolų administratorius pakeičia kiti. Afrika, pietų amerika tai labai pamokantis finansinės okupacijos pavyzdys. Kolonijinį valdymą pakeitė finansinis valdymas. Visos tos paramos „vargstantiesiems“ tai tėra kyšiai vergų tautų „elitui“ tam, kad jie net nebandytų išlaisvinti savo tautų iš finansinės vergystės.

Su buvusiomis rytų komunistinio bloko šalimis elgiamasi taip pat kaip ir su afrikos aborigenais. Visos to Europinės/pasaulinės „paramos“, realybėje tėra kyšiai nomenklatūrai už teisę besarmatiškai apiplėšinėti jų tautas. Visi puikiai žinom, kas pelnosi ir bujoja „dalindami(-iesi)“ šias paramas.

„Pasaulis keičiasi“, „dabar nebe tie laikai“, juokingos frazės kurios sugalvotos tam, kad pateisinti nuo Kristaus atsitraukusių „elitinių“ idijotų degradaciją. Dar senovės Makedonijos karalius Pilypas (Aleksandro Makedoniečio Tėvas) pirmas suformulavo papirkimo kare principą sukūręs aforizmą: „Pakrautas auksu asilas, paims bet kokią tvirtovę“. Raudonuosius komisarus pakeitę žydrieji komisarai, tiesiog pakrovė auksu asilą (EU „parama“) ir nusipirko sau vergais ištisas tautas - Lietuviai, Lenkai, Slovakai, Latviai, Estai ir t.t.

   Krikščioniškos Islandijos tautos lyderiai, gakščiai nuvijo auksu pakrautą komisarų asilą nuo savo tautos tvirtovės sienų, o išmintingiausias europoje, Britų elitas, grakščiai parodė neokomisarams vidurinį pirštą. Tai būtų neįsivaizduojamas poelgis, vergiškų dušelių materialistams kolchoznikams, administruojantiems mūsų valstybę (tiksliau prižiūrintiems prasiskolinusios valstybės turtą ir baudžiaunininkus).

p.s. Nieko nepadarysi, Y tep kap Y, tep rokoujas Žemaitę. Telieka žemai nusilenkti ir iš jaudulio drebančiu balsu sudainuoti naujiems ponams komisarams ir komisarėms: „velcom to lithuania land of the beautiful slaves .....“

2017 m. balandžio 21 d., penktadienis

виртуальненко так, современенько




Я жил во сне, а наяву я бредил,
В нирване, на работу я ходил.
Астральным телом, кроссы бегал.
И аурою махая я врагов губил.

Я с инью жил, а янь любил,
И к карме часто заходил.
В реале грубым аватаром,
От безнадёжности скулил.

Я чистил чакры заграницей,
И порчу свечками палил,
Такая жизнь у селфилицых,
Кто в фейсбук всю её залил.

2017 m. balandžio 20 d., ketvirtadienis

Prie Brežnevo buvo stagnacija, prie Andropovo praporščikų - evakuacija.


  Kodėl ką berinktume į valdžią gaunasi arba socialdemokratinis Brežnevo klonas arba beširdis žydiškas Andropovo konservatorius? Atsakymas paprastas. Didžioji dauguma mūsų viešąją politiką formuojančių intelektualų, tai sovdepinės mokyklos išauginti senosios sistemos klonai. Jie nekalti dėl savo lagerinio/kolūkinio mąstymo, tiesiog tokius juos brutualiai išdresiravo sistema ir mechaninis pasikeitimas jų sąmonėje neįmanomas. Šiems intelektualams bet kuris žmogus, kuris uždirba pragyvenimui pats, nekaulydamas pinigų iš valstybės, yra turginis krautuvininkas. O jei žmogus dar, neduok Dieve, bando statytis namus ir turi nuosavybę, kurią nori tvarkyti, komunistinės sistemos inteligentijai jis kelią alergija ir niežulį. Jų suvokimas leidžia tik vieną bendrabūvį visuomenėje – lygiavos kolchozą, kur viskas priklauso niekam (liaudžiai), o privilegijas turi tos "liaudies/vergų" prižiūrėtojai, nomenklatūra. Jei žmogus ir turi kokią nuosavybę, tuomet jos naudojimą reikia taip apsunkinti, kad išliktu tik plika teisė, panaši į sovdepinę konstituciją. Konstitucija yra, o teisių nėra. Nori išgyventi šioje sistemoje, ieškok priėjimo prie nomenklaturščiko. Normaliems žmonėms tai nepriimtina, todėl ir bėga ten kur dar išliko žmonių valdžia, o ne mirtinai sužeisto ir stebuklingai išgijusio žveries/sistemos valdymas .

Visi dabartiniai Lietuvos įstatymai, tai nepridengtas Lietuvių nuosavybės nacionalizavimas, nes naudotis ja legaliai beveik neįmanoma. Ribojimai, draudimai, reglamentavimai totalūs. Vien tik kyšių pagalba, galima ką nors daryti savo nuosavoje žemėje ir savo nuosavame name.

Solženicynas labai taikliai įvardino tokius sovdepinius intelektualus - obrazovanščina. Ten kur vyraujančios ideologijos vejas pučia, ten obrazovanščina ir nuplūduriuoja.

Po to, kai žmogaus nevertinanti ideologija žlugo senajame sojūze, tos ideologijos pagimdyti dresiruoti parazitai (kuriuos mūsų senoliai taikliai įvadino - „Raudonosios uteles“) labai greitai pažaliavo ir dabar po truputį baigia užtvindyti ne tik CCCP‘o kontrolėje buvusią teritoriją, bet ir beveik visą pasaulį.

Dabar nebe madinga kritikuoti „žaliųjų“ ideologija. Jie visiems nurodinėja kaip gyventi, ką daryti, ką valgyti, kaip gydytis, ką sodinti ir pan. Šios ideologijos fanatikų kalbose nuolat girdime, kad žmogus tai didžiausias jų stabo – gamtos, priešas. Todėl žmonių populiacija turi būti sumažinta (nesakant kaip), o išgyvenusieji žaliųjų valdymą, turi būti sukišti į tvartų tipo betonines dėžes, nustatant jiems galvijų priežiūros taisykles, asmeninius numerius, o netolimoje ateityje visus kaip karves sučipuoti, kad kontrolė būtų nepriekaištinga.

Komunizma stačiusio sojūzo sisteminiai sraigteliai labai tinkami naujojo (žaliojo) komunizmo statybai. Naujajame Evrėjų sojūze, jau dabar pinigai tampa tik įsivaizduojamu dalyku. Tai tik elektroniniai virtualūs vienetai, leidžiantys kontroliuojamiems maitintis ir gauti atitinkamą dalį gerybių. Kuo jums ne senų šūkių „Pirmyn į šviesią komunizmo ateitį. Iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“ įgyvendinimas realybėje, europiniu mastu. Mordechajaus Markso paskelbta pasaulinė revoliucija vykdoma „žingsnis po žingsnio“ principu, bet dabar nebe su raudona, o su žalia vėliava. Tai reali, žvėriška diktatūra, būtent todėl mūsų, sovietmečiu išdresiruota obrazovanščina, didelėmis veršio akimis klapsėdama, palaikys viską, kad įtikti vyraujančiai ir jai artimai ideologijai.

Naujai ideologijai reikia suardyti šeimas (kaip atgyveną ir jų ideologijos neįveikiamą bastioną), intelektualai lieja krokodilo ašaras ir buldozerio principu stumia įstatymus dėl „būtinybės stabdyti smurtą šeimose ir ginti vaikų teises“, atveriant kelią nomenklatūrai ir teisėsaugai kištis į šeimą net neesant jokių prašymų. Nauja ideologija numato, kad sojūzo pakraščių smulkmė turi būti stambinama ir Lietuvą reikia prijungti prie lenkijos. Intelektualai nedelsiant spingdami pradeda rėkauti dėl žmogaus teisių rašyti pavardes pagal lenkijos gramatikos taisykles. Žingsnis po žingsnio darydami Lietuvą, lenkijos provincija.

Neleisti žmonėms gyventi laisvai savo žemėje, statytis namus sau ir savo vaikams, tai yra vienas iš šios senos, bet naujai nudažytos ideologijos uždavinys. Jų tikslas, galvijais paverstus žmones, sukišti į sovdepinio tipo betoninius „perkunkiemius“, nes tik taip juos įmanoma totaliai sukontroliuoti.

P.s. Šlykštu, nes niekas nepasikeitė. Nors antižmogiška ideologija ir persidažė iš raudonos į žalią spalvą, bet žvėriška ir žmogaus nekenčianti esybė nepasikeitė, ji tik tapo gudresnė ir todėl dar labiau pavojinga žmonijai.

2017 m. balandžio 19 d., trečiadienis

опять сорок пять




Ох зачем и почему
Мы собрались на войну?

Нам бы водочки попить,
Да с девчонкой замутить.

Генералы охренели,
О походе завопели.

В голове у них одно,
Выбить с ворога дерьмо.

Пушки, танки да ракеты,
Как детям малым конфеты.

Не по чём им наши грёзы,
Их не тронут бабьи слёзы.


.....

Раз уж подняли волну,
На войну,
                   так на войну.

2017 m. balandžio 18 d., antradienis

Стихи



Стихи пишу как тот вояка,
Рубает саблей от плеча.

И в рифму я слова вставляю,
Как пулю в патронташ ружья.

Нетленный смысл гляденя в корень, 
Ведь гениальность в простоте,

Где просто вовсе не так просто,
Как это выглядит из вне.

2017 m. balandžio 13 d., ketvirtadienis

iškilmių su piktais darbais negaliu aš pakęsti.





Klausykitės VIEŠPATIES žodžio,
Sodomos valdovai,
išgirskite, ko mūsų Dievas moko,
jūs, Gomoros žmonės!
„Negi man reikia jūsų aukų gausybės?“ –
sako VIEŠPATS.
„Man jau įgriso jūsų deginami avinai
ir peniukšlių taukai;
neteikia man malonumo
jaučių, avių ir ožių kraujas.
Kada ateinate pamatyti mano veido,
ar to kas prašo iš jūsų?
Netrypkite daugiau mano prieangių!
Liaukitės aukoję bevertes atnašas,
smilkalai kelia man pasibjaurėjimą.
Mėnulio jaunaties ir šabo, sueigų šaukimo –
iškilmių su piktais darbais negaliu aš pakęsti.
Jūsų mėnulio jaunatimis ir iškilmėmis aš šlykščiuosi, –
jie man našta,
kurią pailsau nešti.
Kai jūs tiesite rankas,
aš nugręšiu savo akis nuo jūsų.
Net jei ir ilgai melsitės,
aš jūsų negirdėsiu.
Jūsų rankos visos kruvinos!
Nusiplaukite ir būkite švarūs!
Pašalinkite savo darbų blogį man iš akių,
liaukitės darę pikta,
mokykitės gera daryti.
Atsidėkite teisingumui,
padėkite engiamajam,
užstokite našlaitį,
ginkite našlės bylą“.

VIEŠPATS sako:
„Eikit šen, drauge pasvarstykime:
esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą.
Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos it kraujas,
jos gali tapti baltos kaip vilna.
Jeigu jūs dėsitės į širdį ir paklusite,
valgysite krašto gėrybes,
bet jeigu atsisakote paklusti,
sudoros jus kalavijas“.

2017 m. balandžio 11 d., antradienis

Nomenklatūra - nuo lotynų žodžio Nomenklator (šeimininko previligijuotas vergas)


Kai užsieniečiai niekindavo kilmingosios Spartos gyventojus sakydami, kad šie neišsilavinę stačiokai, Spartiečiai atkirsdavo „Taip mes vieninteliai iš visų Graikų neesame išmokę visų jūsų šlykštybių“.

  Mus valdanti kolūkietiška nomenklatūra kopijuoja viską, net nesusimąstydama kas ir kam sukūrė tam tikras normas ir bendrabūvio mechanizmus. Visa Lietuvos įstatyminė bazė tai kažkoks skirtingų užsienietiškų įstatymų kratinys, neturintis jokio sąryšio su mūsų gyvenimo realybę ir skirtas tik tam tikrų merkantilinių interesų tenkinimui. Visi įstatymai priimami su intencija "o vat estai (kaip pavyzdys) jau turi tokį įstatymą".

   Aš dar kartą grįšiu prie Graikų (senovės Graikų, nes dabartiniai su jais neturi nieko bendra). Įstatymas Graikų kalboje buvo įvardijamas žodžiu „nomos“. Žodis "nomos" turi daug reikšmių, viena iš jų yra – „Griežtos formos muzikinis kūrinys“. Graikai puikiai suvokė, kad įstatymas turi būti harmoningas kaip muzikos kūrinys. Ar mūsų įstatymai jums primena muzikos kūrinį? Abejoju, greičiau tai kažkokia padrikų garsų kakofonija. Lietuvoje nėra žmonių kurie nebijotų imtis valdyti šalį. Aš nekalbu apie atėjimą į valdžią savo asmeniniam gerbuviui tenkinti, aš kalbu apie bendruomenės gerovę. Dabartinėje valdžioje yra tik tie, kas sugeba prisitaikyti, o ne valdyti. Valdymas yra atsakomybės už priimtus sprendimus prisiėmimas, ar kas nors mūsų valdžioje prisiima atsakomybę už tai ką jie daro?  Mes kiekvienas sumokame nuo kiekvieno tūkstančio eurų, per įvairius mokesčius, beveik 70 proc. mokesčių. Ar suprantate, kad mes kas savaitę dirbame neaišku kam beveik 4,5 dienas nemokamai. Net baudžiaunininkai turėdavo mažesnį lažą savo ponams. Dėl kolūkiečių buko valdymo, didžioji dalis Lietuvos žmonių jau paversti bankų ir įvairių finansinių aferistų vergais. Žmonės vergauja keliuose darbuose, žemindamiesi ir kentėdami viską vien už tai, kad susimokėti eilinę išpirką savo vergvaldžiui – žydų bankui. Žydai Lietuvoje ima atvirai plėšikiškas palūkanas, kai tuo tarpu iš savų jie neplėšia. Normalios bendruomenės už plėšikavimą sodina, bet mūsų "škurleliai" taip pat jau dirba užsieniečiams. Iki šiol Lietuvoje nėra normalios, skaidrios ir lengvai įgyvendinamos fizinių asmenų bankroto procedūros, todėl į tarptautinių finansinių aferistų tinklą papuolę mūsų piliečiai, nebeturi galimybės netgi pradėti gyvenimą iš naujo ir yra tapę amžinais vergais. Mus valdantys idiotai sutiko su tuo, kad Lietuviams iš Europos fondų būtų mokami pinigai (grašiai) už tai, kad jie jau nebedirbtų tų darbų iš kurių visada prasimaitinsi. Ir tai nėra slapta, vos ne kiekvienas laikraštis yra prikimštas reklamos apie išmokas tiems kas atsisakys darbų kaime, kas nebežvejos jūroje, kas nebeaugins nieko. Mūsų akyse iš mūsų visuomenės daro vergus ilotus – liumpen proletariatą, kuriuos paskolų pagalba paverstų bebalsiais gyvuliais. Prisiminkite Giotę „Nėra beviltiškesnės vergystės, nei vergystė tų, kurie mano jog yra laisvi nuo pančių.“. Žmonės įsivaizduoja, kad jie kažką turi ir dėl to dirba, nors realiai jie gyvena bankų jiems suteiktose patalpose, važinėja bankų mašinomis ir augina bankams jau nuo gimimo priklausančius vergiukus (savo vaikus). Būtetn dėl vergystės įtvirtinimo, finansiniai okupantai, buldozerio principu ir prastūmė įstatymus „dėl smurto prieš vaikus“ tam, kad Lietuviai tėvai nebetektų jokios įtakos savo vaikams ir iš tų vaikų jie galėtų padaryti bebalsius savo įnorių tenkinimo mankurtus, be tėvynės, tradicijos ir tėvų.

   Makedoniečiu karalius Pilypas (Aleksandro tėvas) treniruodamasis parkrito. Atsikėlęs jis pasižiūrėjo į savo kūno atspaudą likusį ant smėlio ir atsidusęs pasakė: „Kaip mažai žemės mums reikia ir kaip daug mes jos norime“. Gal pagaliau baikime pastoviai tarnauti už tuštybę, tapkime patys savimi, atsisakykime to be ko mes galime gyventi. Neimkime jokių paskolų, susitaikykime su giminėmis, kaimynais ir draugais, su kuriai susipykome įtraukę juos į kokią užsienietišką finansinę piramidę, įkalbėję pasirašyti kokį grobikišką gyvybės draudimą, pardavę kokį bevertį užsienietišką niekalą. Pradėkime gyventi savo bendruomenėje o ne iliuzijose. Prisiminkite filosofą Diogeną. Jis atsisakė visko ir gyveno bačkoje. Vienintelis jo turtas buvo molinis puodelis, bet kartą jis pamatė, kad vaikai geria vandenį pasisemdami ranka, todėl jis sudaužė puodelį ir nieko neturėdamas gyveno laimingiausia gyvenimą. Kartą pas jį atėjo dvaro filosofas ir stebėdamas kaip Diogenas plauna valgomas šaknis upelyje pradėjo priekaištauti „Jeigu tu mokėtum padlaižiauti galėtum tarnauti dvare ir tau nereikėtų plauti šakniagumbių". Į tai Diogenas atsakė, - „Jei tu mokėtum plauti šakniagumbius, tau nereikėtų padlaižiauti dvare“.

   Tiems kas dabar valdo Lietuvą (nuoširdžiai), aš patarčiau prisiminti Makedoniečių Karaliaus Pilpo valdymo išmintį:

   Jam kartą pasakė „Nubausk Atėniečius, nes jie keikia tave“. Pilypas nustebęs paklausė „O po to kai aš juos nubausiu, jie ką pradės mane šlovinti?“ ir pridūrė „Nuo Atėniečių keiksmų aš tampu tik geresnis, nes stengiuosi parodyti visam pasauliui, kad tai melas“. Jeigu jam sakydavo „toks ir toks tave bara, išvyk jį“, į tai karalius atsakydavo „Kam? Tam, kad jis vietoj to, kad barti mane tarpe tų kurie mane pažysta, bartu akivaizdoje tų kurie manęs nežino“. Jam karta pasakė „Toks ir toks šmeižia tave, nužudyk jį“, karalius atsakė „kam? Geriau pakvieskite jį pas mane į puotą“ Karalius vaišindavo tą kuris jį šmeižė, apdovanodavo ir vėliau klausdavo tų kurie įskundė „Ar šmeižia?“ - „GIRIA!!!” – „štai matote, aš geriau žinau žmones nei jūs“

p.s. Aš tikrai norėčiau, kad mes pagaliau atsitokėtume ir susikurtume tokią bendruomenę apie kurią galėtume pasakyti Periklio žodžiais:
  Mūsų valstybės papročiai nėra gauti iš kažkur. Mes nepamėgdžiojame užsieniečius, o patys duodame pavyzdį. Mes vadiname savo santvarką bendruomenės valdžia todėl, kad ji laikosi ne ant mažumos bet ant daugumos tautos. Įstatymas suteikia mums visiems vienodas galimybes, o pagarba įstatymui atlygina kiekvienam pagal nuopelnus. Bendruose reikaluose mes vienas kitam padedam, o asmeniniuose mes nemaišom vienas kitam. Aukščiau už viską mums yra įstatymai, o moraliniai įstatymai yra aukščiau nei rašytiniai !!!


Biblija mus moko:

 Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės! (1 Tes 5,21)

2017 m. balandžio 4 d., antradienis

Viskas nenumaldomai yra



Balkšva šviesa minties rutinoj,
Kažkur tamsybės debesį,
Nuskuto apnašas grožybių,
Per „news'o“ biznį atneštų.

Nedžiugina daugiau orkestras,
Nespaudžia ašaros gaida,
Ir nebetraukia, neniuniuoja,
Ta dirbtinoji visuma.

Oloj prikaustyti prie sienos,
Šešėlių žaismas prieš akis,
O mus kažkas nuo sienos traukia,
Ten kur mus niekas nelaikys.

Tik ar išdrys, ar įsidrasins,
Ar nusimes jis grandines?
Juk pirmos eilės, prie pat sienos,
Elito padėtį praras.

Ir tuoj pat mintys, lyg ir blaivios,
Tau kužda išeitį slapčia,
Ar verta keisti tai kas yra,
Į tai kas tikra, bet ne čia.

2017 m. kovo 31 d., penktadienis

Mes ne vergai!

Mes ne vergai, vergai ne mes!
Vieningai laisvės dieną švenčiam.
Ir džiaugiamės, kad nebereik
Mums okupantą išlaikyti!

Sava valdžia, sava tvarka
Ir viskas kas aplink tai MŪSŲ!
Žali miškai ir ežerai ir pinigėliai mūū.. sų mūūū.. sų!
Kaip nuostabu, grąžu, puku ir vėlėvėlėm pamojuosim
O ryt ir vėl laisvai ir oriai į darbą Norgėje sugrįšim.

2017 m. kovo 30 d., ketvirtadienis

quasimodo

ak kokios bjaurios jo grimasos, 
kokie siaubingi apdarai 
ir traukuliai jo kūna taso, 
o jo plaukai kaip stagarai. 

kai šypsos kreivi dantys kyšo, 
galva suaugus su kupra, 
viena ranka jo siekia žemę, 
kita lyg kūdikio maža. 

jis visas toks neproporcingas, 
šlykštu, baisu ir atgrasu! 
matau jį prieš save, už stiklo
kuris padengtas sidabru.

2017 m. kovo 23 d., ketvirtadienis

2017 m. kovo 22 d., trečiadienis

ieškau žmogaus




iš ryto žiburį uždegęs, 
žmogaus ieškot išsisruošiu, 
ir visą dieną vien skerdieną, 
aplinkui šnarančią regiu.