2018 m. sausio 2 d., antradienis

Lietuvoje dirbantieji net ne baudžiaunininkai, jie vergai.



  Kai buvau nuvykęs į Lietuvą, teko užsukti pas savo draugą, kuris yra autoserviso sąvininkas. Jis pradeda darbą 7 ryto baigia 7 vakaro. Kol jis krapštėsi mano mašinoje, kalbėjomės. Paklausiau, ko jis pats dirba ir dar tokias ilgas valandas. Atsakė: "Aš iki 17 val. dirbu tam, kad sumokėti visus mokesčius ir tik po to kelias valandas sau. Tiesa pasakius nebėra jokios paskatos, kai atidarinėjau servisa, buvo toks pakilimas energija, bet kai pradėjau dirbti ir susidūriaus su realybe, nebeliko nieko, išskyrus kažkokią tuštybę. Darbas-miegas. Atrodo tų pinigų tiek uždirbi, bet jų pastoviai nebelieka, kai sumoki visas sąskaitas, įmokas bankams ir mokesčius"

Gražu.

   Girdime, kad mūsų nenuilstama valdininija, skyrė dar keliasdešimt milijonų litų "emigravusių protų" susigrąžinimui. Na na. Jei jis emigravęs ir turi nors truputį proto, tuomet paskaičiuos kas jo laukia grįžus.

   Mokesčiai Lietuvoje:

   1000 eurų alga į rankas yra daugeliui Lietuvoje siekiamybė ir svajonių išsipildymas. Bet paskaičuokim mokesčius už šią svajonių algą.  Jai tu gauni 1000 eurų į rankas, tu iškarto sumoki virs 500 eurų įvairiu tiesioginiu mokesčiu (VSD, PSD, FAPM, JAPM, SORDA, ir t.t.). Toliau, nuo to 1000 eurų (tipo atlyginimo NETO, nuo kurio tu jau sumokėjai visus mokesčius) tu pradedi mokėti kitus mokesčius (netiesioginius) pirkdamas bet kokią prekę ar paslaugą:

1. 210 eurų (PVM)
2. ~170 eurų įvairiu akcizu (benzinas, alkoholis, tabakas, ir t.t.)
3. Į kiekviena preke ar paslauga įkalkuliuota apie 10 - 20 proc. (100 - 200 eurų) įvairiu kitu mokesčių (licenzijos, muitai ir t.t.) valstybei, gaminant mano perkamą preke ar paslauga.
4. Ir pabaigai, prievartine komunaliniu paslaugu centralizacija, už kuria mes permokame kas karta apie 50 proc. o tai sudaro dar vidutiniškai apie 250 eurų.

  Tai yra, tu nuo savo "BAISIAI DIDELIO" 1000 eurų (į rankas) atlyginimo, dar sumoki nuo 500 iki 800 eurų kitu netiesioginių mokesčiu valdininkijos ir jų anūkėlių gyvenimui, neskaičiuojant to ką jau sumokėjai tiesiogiai. Maža to, kad jie tave visiškai apiplėšia, bet valdininkai dar tave pastoviai terorizuoja baudomis, patikrinimais ir biurokratinėmis nesamonėmis, todėl gyvenimas Lietuvoje labiau panašėja į sustiprinto režimo darbo lagerį.

  Šiaip net BAUDŽIAUNININKAI savo ponui mažiau mokėjo. Činšas buvo tik dvi darbo dienos per savaitę, o pagal dabartinę tvarką, tu šešias dienas per savaitę dirbi mokeščiams ir tik sekmadienį sau prasimaitinti.

  Dabar labai nesigilinant, tiesiog paviršutiniškai pažvelkim į civilizuotą valstybę:

  Anglijoje jei esi ubagas ir tavo pajamos ne didesnės nei 10 000 svarų per metus (apie 12 700 euru, t.y. apie 1000 euru per menesį) tu nemoki jokių mokesčiu ir tau valstybė dar padeda išgyventi. Apmoka visas arba dalį išlaidų dėl būsto nuomos, komunalinių ir pan., priedas kas savaitė prie algos (tax credit) vaikų pinigai (child tax credit ir child benifit) apmoka tavo procentus bankams (jei neišgali), nemokami vaistai (net ir patys brangiausi) ir gydymas (tame tarpe ir dantų), pagalba pasikeičiant šildymo sistemą namuose, nemokama renovacija ir t.t. ir pan.

  Nenoriu toliau pasakoti, nes kai teko padirbėti Anglijos darbo biržoje (Jobcentre Plus) ir pamatyti kokios yra TIKROS socialinės paslaugos gyventojams, pats buvau šoke, nors iki to 5 metus gyvenau nieko apie jas nežinodamas.

   Nors ne. Tam, kad turėtumėte šiokį tokį supratimą apie tai, kaip skiriasi žmonių gyvenimas ir tvarto realybė, papasakosiu vieną realų atsitikimą. Man tik pradėjus dirbti, Darbo Biržos vadovė mus visus praktikantus surinko salėje į susitikimą su ilgalaikiais bedarbiais. Kėdėmis padarė du ratus. Viduriniame rate buvo bedarbiai ir direktorė su savo sekretore, išoriniame, mes praktikantai.

   Direktorė pasiūlė žmonėms, kurie ilgą laiką neranda darbo, papasakoti kaip mes galėtume pagerinti savo paslaugas. Buvo daug įdomių pasiūlymų, bet štai atsistojo priešais mane sėdėjusi, labai apkūni juodaodė moteris ir pasakė: "Pažvelkite į mane". Na, mes visi į ją sužiurome. Ji tesė: "Pasižiūrėkite kaip aš apsirengusi, argi jus manote, kad tokiose drapanose aš galiu pasirodyti darbdaviui? Argi jis mane rimtai vertins? ". Na, kadangi figūra nestandartinė, sunku pasakyti ar ji buvo gražiai ar nelabai apsirėdusi, be to dėl skonių nesiginčyjama, todėl mes tylėdami tiesiog laukėm tęsinio. Direktorė, pasakė: "Tai mes gi skiriame pinigų aprangai, argi jums tarpininkas nedavė čekio nusipirkti parduotuvėje naujus drabužius?". Į tai moteris atsakė: "Aišku davė, bet į KOKIĄ PARDUOTUVĘ? Juk tai MATALAN. Argi gali moteris, ką nors padoraus ten surasti? Pavyzdžiui mano batų išmiera 9,5 o ten yra tik 9 arba 10"! 

    Mano veido išraiška buvo labai sumišusi. Aš tiesiog pagalvojau, kad Lietuvos darbo biržos klientas džiaugiasi jeigu jo anstoliams neatiduos sudraskyti, jei jis neįvykdys kažkokių ten jų nustatytų reikalavimų. O jau apie naujus drabžius arba transporto išlaidas bedarbiams, niekas net pasvajoti negali.

   Pasižiūrėjau į mūsų vadovę. Ji kažką pasakė savo sekretorei, ta užsirašė, o visiems bedarbiams ir darbuotojams ji atsakė: "Argumentas yra teisingas ir pagrįstas, jums bus išrašytas naujas čekis į Tk Maxx parduotuvių tinklą." 

   Va tokios tokelės. 20 milijonų "protų susigrąžinimui" nepadės, bet ką aš čia kalbu, juk visi puikiai suprantame, kad šie pinigai skirti būtent mūsų nenuilstamoms valstybės tarnybos bitelėms ir jų anūkėliams. Kad jos, ne duok Dievę, nepajustų nepritekliaus.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą